DUDBUT'K'A

RUSETİŞA GAZİŞİ MEK'İROBA

Avrop’aşi namtini terepes, Rusetişi gazişa mek’irobas dido manz’inu. Rusetişi gazis mteli gazi oxmarinuşa na uğun nisp’et’i, Turketis oşişen 63.7 oqopinot ixesap’inu. Germanias oşişen 37.8 na ren am nisp’et’i, Grek’ias oşişen 79.1 şa, Finlandia do Balt’ik’uri terepes oşişen oşi k’onari ren. Belgiumis am nisp’et’i oşişen 1.2 steri dido tapala ar xalis ren.

Turketis oşişen 63.7 şa na nunç’işu Rusetişi gazişa mek’irobaş nisp’et’i, Hollandis oşişen 6, Svit’zerlandis oşişen 10.8, Fransas oşişen 25.3, İtalias oşişen 26.3, P’olonias oşişen 42.5, Slovenias oşişen 50.9, Avust’urias oşişen 65.7, Hungarias oşişen 65.9, Çek’iş Resp’ublik’as oşişen 74.6 ve Slovak’ias oşişen 97 ren yado oxoi3’onapinu. Avrop’aşi terepes na ixmarinen gazişi oşişen 51.3 i galeşen iç’opinen. Avrop’aşi terepek na eç’opups gazişi oşişen 32.7 k’onari Rusetik, oşişen 29 Norvegiak do oşişen 25.2 k’onariti Algeriak gamaçaps.

Terepeşi oşkendas na ixvenen k’ont’akt’obas “iroras megabroba” do “iroras mt’eroba”s var, “iroras mogapoba”s monk’anoba aqven. Turketis do Rusetisti artikartişi mogapape, a3’i na ren steri oçvalu do balan3ialurot omordinu dvaç’irnan. T’ransit’i ar tere oqopinot, Avrop’aşen İsrailişakis Rusetişi gazi otiruşi ağani p’rojepeten Turketis para omogu dvaç’irs. Energias odudeşi ç’eşidoba oxvenuten gazi do xususurot Rusetişi gaziş oxmaruşi nisp’et’i op’t’imumi xalişa oç’it’anu dvaç’irs.

İrani, Azerbaycani, Algeria, Nigeria, Egvipt’i do Turkmenist’ani steri terepeşen gazi eç’opinuten st’rat’egiuri balan3ia ok’idu unon. Turketis, “balan3iuri energiaşi odudepe yeçkindinuşi p’olit’ik’a”ten, mjoraşi energiaşen ixişi energiaşa, t’ermik’uri sant’ralepeşen hidroelek’t’rik’uri tesisepeşa, nuk’leeri energiaşen geot’ermaluri energiaşakis mteli energiaşi odudepeşen maksimalurot oxmarinu dvaç’irs.



                                                                                                                                                              TÜRKÇE