DUDBUT'K'A

LANDEPEŞ MENCELİŞİ COXOTEN "XACİVAT'İ DO K'ARAGOZİ"

Landeuri sterapaşi cinci Çini ren yado itkven. Mcveşi Turkepek Çini k’ala artot na skides şeni, landeuri sterapa entepeşen igures yadoti oxoi3’onapinen. Uyguri do Budist’uri k’idalaş suretepeşi xaisietepe, Çinişi landeuri sterapasti iz’iren. Landeuri sterapak, Osmanuri xalk’uri k’ult’uras mundes K’aragozi coxo eç’opuşi ambarepeti çkvadoçkva ren. Entepeş doloxe irişen k’ai na içkinen ren, Bursa şeni na oxoi3’onapinen ambari. Na oxoi3’onapinen ambari aşo ren: Sult’an Orhanişi xe3alaşi p’eriodi ren (1324- 1362). Ulu cameş ok’iduşi ora ren. Mak’idaleşi ust’a Halil Xaci İvazi (Xacivat’i) do mark’ineşi ust’a Kamburi Bali Çelebiti (K’aragozi) madulyepeşi doloxe ren. Juri xoloti maz’i3inale k’oçepe t’erenan. Artikarti k’ala oz’i3inoni na ğarğalapt’es şeni, majura madulyepesti onç’elt’erenan. Aşopete, dulyapek oyanus gyoç’k’eren. Cameşi ok’iduti ek’adgiteren. Ambari na ogneren padişaxik işumeren do juri xoloti go3’ok’idaperen. Ar çkva mitxanişi toliten, landeuri sterapa 1517 3’anas Yavuz Sultan Selimik Evgipt’is xe na gedvu k’ala Anatoliaşa ekolen moxteren. 18. oş3’anuraşen geç’k’uten na içkinen xali muşi na aqu K’aragozi, qoroponi xaisietepeşen ar teri iqveren.

Mk’ule ora şk’ule padişaxik ipişmaneren. Dido meç’irderen. Padişaxişi maderde na rt’u Şeyh Kuşteris padişaxi oraxat’u unont’eren. Emuşeniti, xçe gok’ironi muşi gonk’ideren do ar perde 3’xopxeren. Am perdeşi k’ap’ulaşenti ar lukuna ç’veren. Ok’ule kalamanepe muşiten, K’aragozi k’ala Xacivat’işi oz’iramupe osağu unont’eren. Aya ikipt’uşi, majura k’eleti entepeşi oz’i3inoni oğarğalupe xonarepe mutepeşis na nungaps xonarepeten osterapapt’eren. Andğaneri ndğas am perdes “Şeyh Kuşterişi meidani” itkven. Şeyh Kuşteri işinen K’aragoziş xeşnoxveneşi mak’idale oqopinot. Fant’azialuri sterapa şeni, Şeyhyulislam Ebus Suuti Efendik (1490- 1574) na ognapu fetva çinoberi ren. Emuşi toliten; ibretişi noğiraten o3’k’edu gyunaxi var ren. Sultan Abdulazizi do Sultan 2. Abdulhamitişi xe3alapeşi oras namtini K’aragozi maxeşnoxvenepe Mizikayi Humayunişa amiqoninu. Am p’eriodis na irdu K’aragozuri ust’at’epeşen Şeyh Fehmi Efendi, Muştak Baba steri namtini tekkepeşen; Darphaneli Hafiz Efendi, Hafiz Mehmet Efendi steri namtini medresepeşen; Enderunari Hakki Beyi, Enderunari Tevfik Efendi steri namtinepe Enderunişen; Katip Salih Efendi steri namtinepe katipobaşen; Cerrah Salih Efendi steri namtinepe op’erat’orobaşen; Mayorgane Abdullah Efendi, Mapuskule Husnu Efendi, Mak’ant’are Hakki Efendi, Maxamame Suleyman Efendi, Mayemene Andon Efendi, Çilengiri Ohannes Efendi sterepeti esnafobaşi speropeşen renan.

K’aragozuli sterapas k’oçi, 3xovari do eşyaşi figurepe; deve varna pucişi t’k’ebişen ixvenen. T’k’ebi, sp’e3ialuri ar met’oditen t’ransp’arant’i ixvenen. Entepes tasviri itkven. Am tasvirepe 32- 40 sant’imet’ro k’onari ren. Am t’k’ebis, tasvirepe “nevregani” coxoni k’un3’uli muşi lasireli xamiten i3’opxinen. Tasvirepeşi t’k’ebiş burmepe artikartişa ongure varna katkuti na itkven tok’iten ik’iren. Tasvirepe, çinişi murek’ebi varna cincuri çistiten içistinen. Perdes “yali” itkven. Perdepe, 3’oxle 2 x 2,5 met’ro rt’u. Ok’ulepeti 110 x 80 met’ro oqopinot ixvenu. Doloxeni k’eles, perdeşi tudes k’ideri “peş tahtasi” koren. Sterapas, zili, tefi, p’ilili, virvili, perdes na otanaps artiti lukuna koren. Tasvirepe bigapeten do k’ap’ulaşen na niçinen teten xçe perdeşi jin isterapinen. Sterapaşi coxo, dudari şuri K’aragozişen mulun. Sterapaşi dudari şurape renan K’aragozi do Xacivat’i. K’aragozik xalk’i osağapaps. Alali ren. Xacivat’iti ren medrese k’itxeri, mara, uk’anonuri rejimişa mxuci meçaps. Oncğore var uçkin. Tuzsuz Çelebi, Matizi, Beberuxi, Albaneli, Ebrauli, Ç’erk’ezi, Kurdi, Lazi, Tiryaki, Zennepe majura t’ip’epe renan. K’aragozişi sterapa, ar k’oçişk’eken isterapinen. Artneri ust’ak tasvirepe osterapaps do t’ip’epeşi rolepe ğarğalaps.

K’aragozişi sterapa ren Mp’oli 3ent’roni. Mp’olişi skidala meğalapups. Ferhati do Şirini, Mamçxome, Di3xironi Nigari, Leyla do Mecnuni, Tahiri do Zuhre, Yalovaşi Sefa, K’aragozişi Maç’araloba, K’aragozişi Qoropaloba, K’aragozişi Hekimoba renan K’aragozişi na içkinen sterapape. K’aragozişi sterapa na osteraps mitxanis itkven Hayali (maizmoce). Çkvaneri maizmocepeşi xeten Osmanuri xalk’is k’ai mo3’ondu am sterapape. K’aragozişi perde rt’u ora muşişi so3ialuri k’rit’ik’apeşi arena. Xalk’is na var mo3’ondu, xe3aluri k’ararepeşi k’rit’ik’epe qu. Namtini orapesti xe3alaşa na nodgitapt’espeşi xonari iqu. Osmanuri Oxen3aleşi çodinuri p’eriodis, op’onent’i namtini Karagozuli ust’apek oxen3ale do oxen3aleşi unk’ilape na ok’rit’ik’es şeni, sterapa mutepeşi imemninu. Namtini oxen3aleşi unk’ilapeşi maxireloba do meruşfet’oba muşi, perdes osağinus k’ai toliten var i3’k’edinu. Oxen3aluri k’oçepeşi perdes osağinupe monk’alot icezalinu. Am ceza do omemnunupeşi sebebepeten K’aragozişi sterapa iqu uşuroni k’omediape. 1920-epeşakis na skidu K’aragozişi sterapa; teat’ri do sinema, ok’uleti t’eleviziaşi becitoba şk’ule, nç’ela dvark’inu.

Osmanuri teres, 17. oş3’anuras na gyoç’k’u ogyulvaruşi p’ro3esi k’ala, t’radi3ialuri teat’rişi irişen beciti k’valifik’a3ia na rt’u imp’roviza3iaşi t’radi3ia nişkvinu. Yulvari teat’repes na rt’u steri ç’areli t’ekst’epe ixmarinu. Ç’areli t’ekst’iten na isterinu K’aragozuli sterapape na var iç’arinu şeni, K’aragozişi sterapapes ti- muşi var ağanu ağani p’eriodis. Andğaneri ndğas, K’aragozişi sterapape nak’onoba mutepeşi k’arta ndğas na dvark’inen mahayalepeşi menceliten skidun. 1960-epe şk’ule na i3’opxinu fest’ivalepe k’ala, namtini mahayalepe imralu. Sterapapeşi t’ekst’epe iç’arinu. Aşopeten, mtel antepe ç’it’a do udobağine na rt’u tina, K’aragozepeşi sterapape andğaşakis konunç’işu.



                                                                                                                                                              TÜRKÇE