DUDBUT'K'A

K'AP'ET'İ AR BOKSORİ: K'ANGURU

1700-oni 3’anapeşi geç’k’alas İnglisuri mzoğari James Cookik Ağani Zelandia do Avust’ralia z’ireren. K’ap’it’ani Cookik guişaşeren na z’iru mzgudaluri xampoba muşi şeni. Am sebebiten Avust’ralias na ren ar qures coxo Bot’anik’uri qure gyodveren. Akonaşis, motalepe muşi, korba muşis na uğun ar k’eses na tirupt’u do k’ap’ulani k’uçxepeşi jin na 3xont’upt’u, ginz’e k’udeloni 3xovarepeti z’ireren. K’ap’it’ani Cookik am 3xovariş coxo k’itxeren. Ar svalonikti coğabi oqopinot “kangoroo” tkveren. K’ap’t’ani Cookikti, “k’anguru” gyodveren am 3xovaris. Mtel kianak am coxoten içinen am 3xovari. 100 3’ana k’onari ora golaxtu. Megere “k’anguru”şi tkvala, Avust’ralialuri svalonepeşi nenaten “Var megagnep, galeni!” yado ar oxo3’ona t’eren 1800-epes. Mara 3xovari am coxoten içkinen do molişinen.

Nana k’anguruk 33 ndğaşi morgvalis na naqonups ar jurşuronobaş k’ule ar motali dorinaps. Motali, nana muşiş korbaş tude na ren k’eseşi doloxe irden. K’anguruk dibadaşi, ar sant’imet’ro, mtini tkvalaten lobiaşi ginz’enobas iqven. Ağandobaderi k’anguru ren mtelot penbe, ubundğaloni, utole do uquce. Ç’it’a ar motali steri var, k’uçxoni ar larva steri ren. Am motalik, nana muşişi bundğapes dok’açuten, nana muşis korbaş morgvalis jilendo yulun. Nana muşik, emus gza o3’iru şeni, korba muşi loskups. Lemç’k’vaten ar gza ğarups. Motalik k’eseşa nunç’işu şeni 15 3’uta ixandeps. Doloxe ren otxo buz’i. Motalik buz’i p’ici muşişa amidumers. Anşi tutaş morgvalis 3’u3’onups. Maartani motaşi dobaduşen mk’ule ar p’eriodiş k’ule ağani ar motali çkvati dibaden. Eti, ti-muşişen 3’oxlenepe steri, nana muşişi k’eses dolulun.

K’eses na ren maartani motaliti irden. K’eses na ren ç’it’a korbamşine muşişa zarari umeçamuten skidun. 190 ndğaleri iqvaşi, k’eseşi gale iptineri ogzala oxvenuşi şinerobas iqven. Emuşk’ule, ora muşi didopeten k’eseşi gale golulun. Dobada muşişi 235. ndğas, k’ese naşkumers mtelot. 3’unak majurani motalişi dorinuşen mk’ule oraş k’ule, arçkva imzik’en. Aşopeten sumi motali aqven. Maartani motalis dgineri tipi axvat’en. Mara namtini orapes, mja o3’u3’onu şeni, nana muşişa mulun. Majurani motalik buz’işen mja 3’u3’onups. Masumani motaliti majuranişen umosi ç’iç’it’a na ren motali ren.

Anşi tutaş k’ule, motali k’anguruk ti-muşi k’eseşen gamoçkumers. Mskva ar post’i, ginz’e qucepe do m3’k’ili ar çxvindi aqven emus. Namtini orapes moşvacinu do buz’i o3’u3’onu şeni, k’eseşa guikten. K’eseşa mtelot na dibargen motalik, nana muşi k’ala k’arta sotxanişa ulun. K’anguruk ikips boksi dido mskvalot. K’udeli muşişa gebaz’guten xe do k’uçxepe muşiten dido k’ap’et’i oqopinot geçaps. K’angurus, ar o3xont’inus 12 met’ro ekole a3xont’inen. Çkar 3’k’ari uoşumuten tutapeşi morgvalis askedinen. 3’k’ari oşumu unt’aşi, ti-muşi şeni keşantxorups. Ar saat’is 45 k’ilomet’roni surat’iten ank’ap’inen. Namtini orapes, saat’is 80 k’ilomet’roni surat’iti axvenen.



                                                                                                                                                              TÜRKÇE