DUDBUT'K'A

UK'RAİNAŞİ RESP'UBLİK'A

Uk’rainaşi Resp’ublik’a (Ukrayina), yulva Avrop’as na gedgin, yulva muşis Rusia, olande muşis Belarusi, geulva muşis P’olonia, Slovak’ia do Hungaria, omjoregeulva muşis Romania do Moldova, omjore muşis Uçazoğa do Azak’izoğa na gudgin oxen3ale ren. Dixaşzoma 603.628 k’m2, maxoroba 45.905.000 k’oçi, nananoğa K’ievi na uğun dobadonaşi majura beciti noğape ren; Akmescit, Dnipropetrovsk, Donetsk, Harkiv, Lugansk, Lviv, Odessa.

Uk’raina, Slavepeşen 3’oxle İskit’epe, Hunepe, Hazarişi K’ağanoba, K’ipçak’epe, Peçenek’epe, K’umanepe, Oğuzepe do Altinorduşi oxen3ale do Osmaniaşi oxen3aleş k’elen ik’ont’roleren. K’ievi 9. oş3’anuraşi oşkaşakis Hazarişi K’ağanobaş ar no3’ile rt’u. 9. oş3’anuras na geidginu maartani Rusi oxen3ale K’ievişi P’rensobas, 13. oş3’anuras Moğolepek nank’apes do kodoloxves. 14. oş3’anuras Uk’rainaş dixapes yulvaş k’ele K’ievi k’ala Lit’vaniaşi Granduk’obaşi xe3ala aqu. Geulva k’eleni dixapeti Lehistanişi Mapanobaş no3’ile niktu. 1648 3’anas K’azak’epek Rusiaşi memxvacute Lehistanişa p’at’işi yedgites. Am yedgitas gecgineri na iqves K’azak’epek Lehistanişan ot’onomi komoges Zaporizias tarixişi maartani Uk’rainaşi oxen3ale K’azak’epeşi Atamanoba kogedges. 17. oş3’anuraşi majurani gverdis am k’orta şeni Lehistani, Osmaniaşi oxen3ale do Rusiaşi çarobaş oşkas didi nizape iqu. Mara Lehistani do Osmaniaşi oxen3ale isap’aruşi Rusiak mogaperi iqu. 18. oş3’anuraşi çodinas Lehistani kogoşibğuşi Rusiak, Uk’rainas didote xe kogedvu. 1919 3’anas Uk’rainaşi Sovieturi Sosialist’uri Resp’ublik’a geidgu. Am resp’ublik’a 1922 3’anas Sovieturi Sosialist’uri Resp’ublik’apeşi Artoba na 3’opxupt’u 15 resp’ublik’aşen arteri iqu. 8 Xrist’ana 1991 tarixis Rusia, Belarusi do Uk’rainak oşkari k’arari eç’opes do SSRA ofisialuro komek’arbes. Timoşletineri Oxen3alepeşi Artoba ignapinu do Uk’raina timoşletineri oxen3ale koniktu.

Dobadonaşi maxorobaş %72,7 Uk’rainepek, %22 Rusepek, %5,3 majura xalk’epek (Tatarepe, Belarusepe, Moldovanepe, Bulgarepe, Hungarepe, Lehepe, Yunanepe, Germanepe, Yahudepe, Armenepe, Ç’inganepe, Azerepe, Kortuepe dç.) 3’opxupan. Xalk’işi %67 k’onari noğapes do %33 k’onari oput’epes skidun. Dobadonas gurapa Uk’rainuri nenate ixvenen edo xolo Rusuli, Rumenuri, Lehuri, Bulgaruli, Hungaruli, Frangiuri, Germanuri, Esp’anuri do İnglisuri nenate na oguraps doguralepeti koren. Dobadonas 140-şen dido mağala gurapaşi dogurale k’ala Uk’rainaşi Resp’ublik’aş Çkinapeşi Ak’ademiaşa mek’ireli moçkva ilmuri xandape na ixvenen k’idalape ren.

Dobadonaşi dixapek, yulva Avrop’aşi zeni didote 3’opxupan. Olandeyulvas oşka Rusiaşi p’latoş meqogonzde uğun. Uçazoğaşi p’iciş morgvalis golacaneri Uçazoğaşi zenik, K’irimişi gverdk’un3’ulaşi zeni 3’opxups. Uçazoğa k’ala Azak’izoğaş oşkas na golaz’in K’irimişi germapek artikartis p’araleli sum tapala gonsvarelişen 3’opxun. Dinyesteri do Dinyeperi irişen didi ğalepe muşi ren do Azak’i-Uçazoğaşi havzaşa dilibenan. Uk’raina çuçuna t’aronişi k’ortas goşaz’in. Kianaşi irişen xampa manganezişi cevheri na uğun k’ortapeşen arteri ren do xolo erk’inaşi beciti cevherepeti kuğun.

Ek’onomia xaçka do indust’riaşa mek’ireli ren. Xaçkas makina dido ixmarinen. Dobadonas tak’ribi 8.000 k’olekt’ivi oxaçkale (K’olxozi) k’ala 1.700 k’onari oxen3aluri oxaçkale (Sovxozi) ren. Am oxaçkalepes xor3i do mja şeni mçxududoni skindinape iskedinen. Edo xolo taxili, lilve, dixaşmarkvali do şekerişpancari irgen. Uk’rainas poladişi indust’ria mordineri ren. Dobadonas metalurjişi vasit’ape, dizeli lokomot’ivepe, t’elevizioni do trakt’ori na omralaps fabrik’ape gedgin. Ek’onomias suni mgvana, sulfirik’i asidi do şekerişi fabrik’ape dido beciti ren. Gamaçamuşi maxsulepe uğun madenişi noşkeri, didi borupe do xurda erk’ina. Uk’raina, yulva Avrop’aşi majurani mordineri dobadona ren. Uk’rainaşi mordinobaşi nispet’i ren %87,3.



                                                                                                                                                              TÜRKÇE