DUDBUT'K'A

OZBEKİSTANİŞİ CUMXURİET'İ

Ozbekistanişi Cumxuriet’i (Ozbekiston Respublikasi), oşke Asias art Turki oxen3ale ren. Olande do olandegeulva muşis K’azakistani, yulva do omjoreyulva muşis K’irgizistani do Tacikistani, omjoregeulva muşis Turkmenistani, omjore muşis Afganistani ren. Ozbekistani; Azerbaycani, K’azakistani, K’irgizistani, Turkia do Turkmenistani k’ala anşi timoşletineri Turki oxen3aleşen arteri ren. Nananoğa muşi Taşkent, dixaşzima muşi 447.000 k’m², maxoroba muşi 29.559.000, majura beciti noğape muşi Semerkant, Fergana, Andican, Buhara, Namangan, Kaşkaderya, Surhanderya ren.

Cengiz Xanişi motapeşen Batu Xaniş k’elen gedgineri Altin Ordaşi oxen3aleşa (1227-1502) 9. xani yado 1313 tarixis Ozbek Xani extu. Ozbek Xanik, maartani dğalepeşen doni k’araroni do k’ap’et’i art siasetis naqoneret’u do Kutlug Timur Noyanişi nasihatepete mk’ule oraş doloxe dido rakibi do duşmanepeşen muçiteret’u. Ozbek Xanik, Tunaş k’ele Nogayişi oşehidinuş k’ule gont’aleri Bizansi do Slavepeşi menceli om3ikanu do Muslimani Turkepeşi menceli odidanus geoç’k’u. 1319 3’anas Tuna mek’axtu do Edirneşakis komoxtu. Ozbek Xanişi armiapek 1314 3’anas Bulgariaşi mapa Sventoslavişi ğuraş k’ule, mapa George Terteris Bizansişa meşveluşi maanate T’rakiaşa, 1330 3’anas Serbepe k’ala ok’ok’idinus meşvelu şeni Kostendilişakis ideret’es. Ozbekistaniş dixapeşi didopes 19. oş3’anuras Hive, Buhara do Hokand xanobapeşi xe3ala uğut’u. 1917 Sovieturi gektalaş k’ule, Turkistanişi k’omisionik 1924 3’anas oşke Asia do K’azakistaniş onz’ğonepe etnik’urot ağneburi gonk’vatu do Harezm, Buhara do Turkistanişi cumxuriet’epe goşibğinu. Edo mintik’aşi dixape Ozbekistani, Tacikistani, K’irgizistani, Turkmenistani do K’azakistanişi oşkes ok’uirtinu. Ozbekistanik, 1 St’aroşina 1991-s timoşletineroba muşi gamognapu. 29 Xrist’ana 1991 tarixis xveneri referandumite timoşletineroba muşi xalk’iş k’elen itasdik’inu.

Dobadonaşi monç’inoras t’u3a do xomula, qinoras qini do dixaluri t’aroni uğun. Monç’inora ginz’e do qinora mk’ule golulun. Dobadonaşi maxorobaş %71,4 Ozbekepek, %10,8 Rusepek, %4 K’azakepek, %3,9 Tacikepek, %9,9 majura etnik’uri grup’epek 3’opxupan. Maxoroba muşiş didope Muslimani ren. Muslimanepeşi tak’ribi %93 Sunni do Hanefi, genomskidepe Şii renan. Dobadonas %3,5 k’onari Ortodoksi skidun. Dobadonaşi resimuri nena Ozbekuri ren.

Ozbekistanişi iktisadi, sinaişa do xaçkaşa mek’ireli ren. Kianaşi masumani pambuğişi maomrale ren. Met’aksiş munt’uri dido iskedinen. Qurz’eni muşi çineri ren. T’aroni do oncvinalepe muşi puci do mçxuri oskedinu şeni moxva ren. Oşke Asiaşi irişen beciti mak’ina do monk’a tesisatişi maomrale ren. Gamiğineri gazi purengişi xatite manz’agere cumxuriet’epeşati incğonen. İrişen beciti subuki sinaişi maxsulepe muşi ren pambuğoni do met’aksoni k’umaşi. Dido xampa madenepe uğun. P’et’roli, gazi, uraniumi, orko, linci, çink’o, k’urşumi, molibdeni, noşkeri do mermerişi rezervepe uğun.



                                                                                                                                                              TÜRKÇE