"ABXAZEPE DO MARGALEPEŞİ OK'OXTİMUK MARGALONA OTANASUNON"

K’avk’asuri xalk’epeşi cumaloba şeni na oç’andinaps k’olxoba.orgişi magedginepeşen Xopuri Lazik, Abxaz/Abazapeşi kianaş daimuri k’ongreşi mcveşi majurani dudmaxvence Erol Kiliç (Kutalia) k’ala ok’iğarğalu.

Diasporaş Abxazepek dobadona mutepeşis uk’uniktinus muk’o ejodgitunan? Abxazyak diasporaş Abxazepe muk’onari imanceleps?

Abxaziaşi xalk’ik do oxen3alek Abxazepeş uk’uniktinu şeni ofi3ialuri k’idala do foni do3’opxu. Uk’uniktinus numxvacups. Diasporas na skidun Abxazepek, tabiuri dobadonamşinepe renan Abxazyaş k’anunepes. Dudmoşletinobaş k’abuliş k’ule daha dido k’oçi goikten.

Turkiaş Cumxuriyetişen Abxazur nena do k’ult’ura şeni muepe ginonan?

Na içkinen steri, xolosuri ora şakis Turkiaş doloxe na iğarğalet’u K’afk’asur nenapeşen Ubixuri na uçkit’u çodinaş k’oçiş ğura k’ala am nena meğureri nenapeş doloxe kogoik’atu. Nananena çkiniş oguru, emuş oğarğalu do oskedinu minonan. Am tema şeni amuş met’a tabiuri çkva mutu reni? Ho elbet ofi3ialuri nena iqvasunon mara ofi3ialuri nenaş met’a nananenape çkinisti oskedinuşi hakk’i uğunan. Çkin na mqoropan k’oçepek arxvala dudi çkini vardo nena çkiniti, k’ult’ura çkiniti oqoropuşi renan do antepes naxondasunonan. Çkvaneri ar metkvalate doptkvat na, muç’o eşo Turkiaş Cumxuriyetik Germanyas na skidun Turkepe şeni mu unon na çkinti eya minonan.

Margaliş problemişi sebebepe do Kartvelist’uri asimila3iaş p’olit’ik’ape şeni mu izmont?

Laz-Margali xalk’is irişen didi geçama Kortupeş k’elen, Margalepe do Lazepe Guriaşen ugurmoxtimeri p’at’eburi gamoçkvinute kogoi3’opxinu. Artneri cinci na uğut’u am jur xalk’i am gomorgvaşen kogamoçkves do aşopete k’ont’akt’i mutepeşi kanuk’vates. Majurani geçama, Stalini do Beriaş k’elen İnguri-Rioni rubas na skidun Margalepe, maxoroba mutepeşi oç’it’anu şeni ugurmoxtimeri Abxazyas dobargu ren. Masumani geçamati, maxorobaş k’oro3xas Margaliş coxo Kartvelepeş k’elen yezdimu ren. Menceli na okaçaps xalk’i na rt’u Kortupek demografiuri oğerdinapete, na3ionalist’uri p’olit’ik’apete asimila3iaşi goktale mutepeşiş doloxe Abxazepe, Laz-Margalepe do Şonepe doluk’ates do am xalk’epe mek’arbinus kogeoç’k’es. Lazuri-Margaluri, Abxazuri, Şonuri Kortulişi dialekt’i va ren do mtelixolo etimologepek na zop’onan steri umek’ireli dudi mutepeşi na 3’opxups nenape renan. Va gomoç’k’ondan, a3’ineri dğalepeşi irişen ğuraburi siftoli asimila3ia ren. Asimila3ia irişen didi k’oçinobaşi k’abaeti ren. İnt’erna3ionaluri gedginalepek K’afk’asiaş but’k’uci do k’antxa oçvus kogeoç’k’es. Am gedginalepes K’afk’asiaş xalk’epe; Laz-Margalepe, Şonepeti oçvalu uk’ors. Muşenido; demografiuri oğerdinape, asimila3iaş p’olit’ik’ape, muç’o eşo artneri faşist’obaşi na3iaonaluri p’olit’ik’a mutepeşi Okorturas k’abuli ixvenen.

Andğaneri ok’oambaruşi şart’epes Kartvelizmak p’olit’ik’ape muşi atatbik’eni? Laz-Margalepes xalk’uri şuuri magenani do oxalk’uşi p’eriodi dvaçodinenani?

A3’ineri oras teknologia dididanu, kiana diç’it’anu. Ok’oambaru do ok’onç’işu koguiperpu. Ok’oambaru do ok’onç’işuş operpuşi sebebite elapatxeri na3ionalist’epes dulya mutepeşi dido meç’ireli aqvenan. A3’i ağani ar kiana ren. “Ma p’i do mis mu onç’els?” yado gagnapaşi ora diçodu. A3’işk’ule Kartveli na3iaonalist’epekti dodgimoba mutepeşi am ağani kianas do ozmonus ejadgiteri oktiruşi renan. A3’i ambarişi do çkinaşi ognu şeni dğalepe, tutape, 3’anape va mik’ornan. Am ktira arxvala Okorturas na skidun majura xalk’epe do k’ult’urape şeni vardo Kortupe şeniti uk’ors. Laz-Margali xalk’ik; muşi şeni k’arta oqozdu do meç’iroba kort’asnati, teknologiaşi gamağmalupete, gamantaneri mutepeşişi uşkurineburi ocedelute xolosuri moxtanoraşi doloxe gamaçkineri oxalk’uş p’eriodi muşi oçodinasunon. Ma aşo vicer, guris eşo mek’amilaps.

1992 3’anas Okorturak Abxazyas koxut’k’va3uşi dido Abxazi do Margali doğuru. Margalepe do Abxazepes oşkari ist’oriaş artonoba uğut’estina Margalepek Sabç’oetiş Artonobaş oraşi Okorturaş emperyalist’uri p’olit’ik’apeşi mağdurepe iqvesi?

Limaşi gecgine va iqven, limaşi mağdurepe iqven. 1992- 1993 3’anaşi Abxazia-Okorturaşi limaş k’arta mağdurepe iqu. İrişen didi mağduri Margali cumalepe çkini iqves. Çkin Abxazepek aya dido k’ai komiçkinan. Margalepek pimpili do oşmeşiş şkas kodoskides. Abxazepeş k’ele na rt’u Margalepeti kort’u, Kortupeş k’ele na rt’u Margalepeti xolo kort’u. Mara çkin dido k’ai miçkinan, Ğalis na skidun Margalepeşi didopek mitiş k’elen va iqves. Kortupeşi xolos na rt’u Margalepek irişen 3’oxleni safepes k’abğaşa na içvines eti xolo komiçkinan. Margali gamantanerepe, Margali xalk’ur go3’oncğonerepe a3’i eşo 3’oxleni steri manişa va astibinenan. A3’ineri oras arxvala demografiuri didinobak dudi muşi va omencelaps, am demografias mtinişi menceliş oqopinu şeni meçkineri p’olit’ik’uri hududi do coğrafia muşi oqopinu unon. Okorturas etnik’uri k’riteris ejodgiteri ar maxorobaşi k’oro3xa ixvenasna Margali xalk’ik ç’it’a na va ren oxoi3’onasunon. Am xalk’ik a3’i ist’oriuli dixape muşis skidun mara irişen fuk’ara xalk’i oqopineri. So3ialuri, k’ult’uruli do ek’onomiuri xali mutepeşi guri meç’vinuşi uğunan. Margali xalk’is am p’at’eburi xalepeşen moçitu şeniti ist’oriuli dixa mutepeşişi hududi meçkineri ot’onomiuri gomorgvaş gedginu unon.

Sorosuri Saak’aşviliş Kartvelizmas Okorturas muç’o moxtanora uğun?

Sorosizmak K’irgizistani do Uk’rainas kodilixu. Xolos oraşi doloxe Okorturasti dilixvasunon. Kortu gamantanerepek k’arta dğas sokağepes renan, k’arta dğas mitingepes renan. Amerik’aniş emperyalizma Okorturaşa na amoçkvu do xolo emuşi imendi na uğun Saak’aşviliti mendaxtasunon. Bolaki di3xironi va iqvas. Miti va ğuras, skindinapeti, k’vinçepeti, pukirepeti, çxomepeti. K’afk’asia, çkini oşkari maxreci ren. K’afk’asuri k’ult’ura oşkari k’ult’ura ren, am k’ult’ura çkinişi k’anunepe ç’areli va ren mara oxvenuşi menceli dido uğun. K’afk’asias nanapek a3’işk’ule va imgaran. Am metkvale çkimi Kartveli nanape şeniti bzop’on. P’at’i xalk’i va iqven, p’at’i dudmaxvencepe iqven. Ğormotik mteli xolo xalk’epes; demok’rat’iuri, gamaçkineri, mo3’qvaburi dudmaxvencepe nuçkinas. Kartveli na3ionalist’epes aya dido k’ai uçkit’asunonan “Margalepe Kartveli ren” yaşi slogani asimila3iaşi ar no3’ile ren do a3’i am hipotezi çkar sotxanisti k’abuli va ixvenen. Aya va gomoç’k’ondan, K’afk’asia çkini oşkari oxori ren. Emperyalistepeti oxori çkinis va mevucoxat.

Şovenizmaş ç’anç’axepunas na doloz’in Okorturak Amerik’aşi memxvacute K’afk’asepeşi İsraili koniktu do İsraili k’ala dido k’ap’et’i k’ont’akt’i uğun. Okorturaşi Maraşina 2008-s Osetyas oxut’k’va3uş sebebite Rusia-Okorturaşi lima, tesirepe do çodina şeni mu izmont?

1991 3’anas Omjore Osetia, 1992 3’anas Abxazia do xolo 2008 Omjore Osetiaşi limape na geoç’k’apu Kortupe ren ya va ptkumer, faşist’i go3’oncğonerepe muşi ren ya ptkumer. Abxazepekti, Osetepekti Okorturaş emperyalizmas do k’olonizasyonis go3’odgites, dobadona mutepeşi doçves. Okorturaşi mega idea, muç’o eşo Oşkayulva Amerik’aşi memxvaceri İsraili steri K’afk’asias Amerik’aşi memxvaceri majurani İsraili oqopinu ren. Aç’aras Ot’onimiaşi Oxen3ale steri mutu va doskidu. Aç’ara xark’epes peşkeşi niçinen. K’olonepes xalk’i muç’o eşo mendaxti-moxti, mendiği-muği steri dulyapes oxandinapan na, Batumişi xalk’isti artneri xali uğun. Saak’aşvilik xolo siftoli yeç’opups, andğa Okorturaşi gayrina3ionaluri mogapaş k’riteris ejovodgitat na irişen dido siftoli na yeç’opups oxen3ale, Okortura ren. Xalk’ik 100 dolaruli dulya va az’iren, tek’audepek tutas 60- 70 dolari maaşi yeç’opupan, parape mafyaşa vana siftolişa nulun. Okorturaşi xalk’iş igbali aşo va iqvas yado vimendup.

Abxazyaş Margalepeşi Abxazya k’ala artonoburi oqopinuk, Kartvelist’epe muşeni oşkurinaps?

Abxazyaş Ğalişi gomorgva, 3’oxleti Margali xalk’is maartani ağanobape na aqveret’u dixa t’u. Maartani alboni, maartani gazeta, maartani sup’ara, maartani t’elevizia, maartani Margaluri dogurale do Abxazyaşi maxorobaş k’oro3xas Margaluri minoba, etnik’uri aidiyeti na o3’iraps p’asap’ort’i. Am k’ai dulyapek Kartveli na3ianolist’epe oşkurinaps, edo mu p’at aşkurinan. Margalepe Margali renan. K’arta xalk’i steri oşinu koğirnan. Margalepe, çkin Abxazepeşi, 3’oxleti cuma miqonut’es, andğati cuma miqonunan, ç’umenti xolo cuma miqonut’asunonan. Am ok’oxtimuk Margalonaşi m3’k’upi otanasunon do taneri dğalepeşa nunç’uşunasunon. Edo mu p’at aşkurinan xolo, otanuşen şkurna na uğunanpes.

Sait’i www.kolkhoba.org şeni mu izmont?

Kolkhoba.org-is dido beciti misyoni uğun. Laz-Margali xalk’i do majura cuma xalk’epes objektiuri çkinape meçaps. Pxvamup am organizasionis na ixandeps mteli xolo k’oçi. İro gecgina aqvan.

Ank’ene tkvani şeni didi teşekkuri goğodapt.

Mati teşekkuri goğodapt, qoropa do şina megimçinapt.