LAZİSTANİŞİ GEÇAÇXALA: Vİ3'E



Vi3’eşi dixaşzoma ren 409 k’m². Yulva muşis Arkabi, gulva muşis Art’aşeni, omjore muşis Mak’ufi do oçildre muşisti Uçazoğa gudgin. Zoğap’ici muşi ren 13 k’m. Zenoni dixape renan zoğap’icis. K’açk’arişa ixolosaşi rak’anepe do germape imağalen. Vadepeşi şkas namtini zenepe goşaz’in. Sumer, Arili do Çağlayani coxoni abjapeşi gomorgvaş vadepek 3’opxupan Vi3’eşi dixape. Koren oncvale do golape am abjapeşi morgvalis. K’aç’k’arişi tudeni k’un3’ulepeşa mextaşi, iroras mtviri iz’iren. Uçazoğaşi t’ip’iuri dixa do t’aroni uğun Vi3’es. 3’anas 6 tuta gom3’k’uperi, 4 tuta dido mp’uloni, 1,5 tuta mp’uloni, 19 dğa gon3’k’imeri t’aroni uğun. 365 dğaşi nanç’inerot gverdi ren mç’imoni. 3’anuri omç’imuşi nak’onoba imağalen 2.500 mm-şen 3.000 mm-şakis. İrişen mağali t’enişi nispet’i ren oşis 95, irişen tapala t’enişi nispet’iti ren nanç’inerot oşis 40. İrişen mağali t’u3anoba ren 30 C. İrişen tapala dereceti ren nanç’inerot –4 C.

Vi3’e ik’atinu Osmanuri oktalas Mexmedi majuranişi xe3alas. 1886-şakis oput’eşi st’at’u na uğut’u Vi3’e, 1887-s Xopaşa mek’ireli ç’it’anoğa iqu. 15 K’undura 1916-s, xe geidvinu Çarobaş Rusiaşi armiapeşk’elen. 11 Mirk’ani 1918-s muçitu xe gedvinuşen. 11 Mbulora 1947-s Findikli yado coxo geidvinu do iqu ilçe em tariğis na rt’u vilayeti Ç’oroxişa. 1948-sti ik’idinu belediyeş teşkilat’i. Vi3’e iqu mek’ireli Rizinişa 27 3’ilva 1953 tariğis.

Vi3’es uğun 22 oput’e. Şkaguroni belediyesti uğun 8 maxale. Xalk’iş oskedinuşi odude ren iptineri çai do txiri do ok’ule m3ikati aranz’i, maxiloba, 3’k’ariş maxsulepe, mabut’k’ucoba do maskindinoba. Vi3’es ixandeps Çaiş Oktalaşi Generaluri Direkt’orobaşa mek’ireli Vi3’eş Çaişi Fabrik’a, Dosan, Doğuçay do Ofçayişi fabrik’ape. Koren nanç’inerot 2.500 maxaçkaleşi ocaği. Xaçkaşi mogapa ek’onomiuri raxat’obas na var dubağun şeni, oxanduş 3’anurepeşi didopek ixandepan madulye, memuri do esnafi steri xaçkaş galeni speropes. Ar 3’anaşi doloxe nanç’inerot 32 vitoşi t’oni şuçai, 750 t’oni xomula ker3eloni txiri, 1.350 t’oni mja, 60 t’oni xor3i, 200 vitoşi markvali, 10 t’oni topuri imralinen xaçkuri dulyapeşen. Çodina 3’anapes kivişi omralu guşigzen alt’ernat’iuro. Nanç’inerot 40 t’oni çkvadoçkva cinconi çxomi iç’opinen zoğap’icuri mençxomobaten xolo ar 3’anaş doloxe.

K’arta ocağis na anç’en ok’ont’aleri 3’anuri xaçkuri mogapa ren nanç’inerot 1.500 lira. Didopeten Jerseyişi met’isi 1.500 puci, 700 svaloni puci, 1.600 mçxuri-txa, 3.000 kotume, 3.500 fenuri do 500 p’rimit’iuri bogina koren Vi3’es. Xaçkaşi speros na ixandeps ar txiriş xaçkaşi gamaçamuş k’op’erat’ivi, ar xaçkaş k’redişi k’op’erat’ivi, sum çaiş maxaçkalepeşi k’op’erat’ivi do vit ok’idobaşi k’oop’erat’ivi uğun Vi3’es. Çaçxaş dğas dimpinen ar bazari, so na gamiçinen oç’k’omalepe do xilape omraleri svaloni xalk’işk’elen do xveneri malepe gomargvaluri esnafişk’elen.

2008 3’anas xveneri generaluri nak’onobaş 3xunaten, mtel nak’onoba ren 15.801. Şkaguronuri nak’onoba uğun 9.803 do oput’uri nak’onobati uğun 5.998. Vi3’es, Rizinişi Universit’eşa mek’ireli P’rofesialuri mağalidoguroni, ar k’lasiuri lise, ar k’omersiuli p’rofesialuri lise, ar indust’riaşi p’rofesialuri lise, ar sağobaşi p’rofesialuri lise, sumi oput’es (Arili, Çağlayan do Sumer), otxo şkaguronis (11 Mart, Aşaği Şahinler, Aksu do Şehit Cavit Koroğlu) geç’k’apuroni n3’opula gedgin. Geç’k’apuroni n3’opulapes na iguraps mamgurepeşi nak’onoba ren 2.131, lisepes na iguraps mamgurepeşi nak’onoba ren 641 do p’rofesialuri mağalidoguronis na iguraps mamgurepeşi nak’onobati ren 99. 1990 3’anaşi generaluri nak’onobaş 3xunaşi çodinaten, xalk’iş oşişen 52 geç’k’apuroni n3’opulaşen; oşişen 21 liseşen; oşişen 7-ti mağalidoguronişen dip’loma ezdimeri ren.

Vi3’eşi t’urist’uri svalepe aşo ren: Vi3’eşi şkaguroni meçeti, Oput’e Meyvelişi meçeti; Çağlayan Mustafa Xacaloğluşi oxori. Golape muşi: Vadi Çağlayanis Gurcuduzu coxoten na içkinen svaşen jilenk’ele Pahsalar, Meşe, Çatak, Çamlik, Sirtyayla, Taşyayla, Okuzboğan, Çor do Taş coxoni golapeşa mendilen. Arili do Sulak coxoni abjapeş morgvalisti golape koren. Entepeşen ar teriti ren didi mağaloba na uğun gola Zuğu. 1952 3’anaş k’ule çaişi xaçkaş geç’k’uten, xalk’işi ek’onomiuri menceli komanz’inu. Zoğap’icişi gza guin3’k’uş k’uleti gale k’ala artikartoba dirdu. Oput’ari xalk’i ren oxonk’anoni. Monç’inoras muşi qonas, bağis, livadis na ixandepanpek qinoras noğas skidunan.

Vi3’eşi şkaguroni do ar oput’e geladgin asfalt’i gzas. 22 oput’eşa artikartobaş gza na meçaps sumi grup’uri gza ren asfalt’i do bet’oni. Grup’işi gzaşen na ok’ui3’k’en oput’epeşi gzalepeti ren eşo-aşo bet’oni do st’abilizeri. Oput’epeş gzalepeşi mtelot ginz’enoba ren nanç’inerot 185.000 met’re. Vi3’eşi şkaguronis, 5.000 xat’oni avt’omot’iuri digit’ali t’ilifoniş sant’rali koren, namuşi 3.000 k’onari ixmarinen. Oput’e Çağlayan, Sumer, Arili do Sulakis uğun 500 xat’i k’ap’asit’oni sant’rali. Mtel oput’epes uğun elekt’rik’a. Vi3’eşi şkaguronis uğun k’analizasioni, namuk na ren udobağine do burmeluri. Oput’epes uğun k’analizasioni do fosept’iuri beciti p’roblema. Vi3’es koren Guat’riş Goşogoraşi do Ok’auşi Şkaguroni, Ç’ixot’k’aş Ok’vak’iduşi Disp’anseri do Sağobaşi ocaği do emuşa mek’ireli şkvit oput’es uğun Sağobaşi oxori.