MARGALONAŞ BEDİ: UÇA ZOĞA



Uça Zoğa (Kort: Şavi Zğva; Bulg: Черно море; Berz’: Μαύρη Θάλασσα; Rumin: Marea Neagră; Rus: Чёрное мо́ре; Turk: Karadeniz; Uk’r: Чо́рне мо́ре). Cveşi Kortuli coxo re Sp’eris Zğva. Ant’ik’ur xanas emus cveşi Berz’enepi do Latinepi işinandes muç’ot P’ont’oş Zoğa vara Euksiniş Zoğa (Berz’. "Εξεινος Πόντος", Lat. "Pontus Euxinus"). Re oçxane-bjaeiolu Evrop’aş do 3ik’a Aziaş şkas gexviliri zoğa, namut skironaşka zoğas miar3xuapu Bosporiş sarot’it do Marmariloş zoğat, odo Azoviş zoğas kerçiş sarot’it. Bosporiş sarot’işeno mişuliri zoğaş 3’qariş mudanoba 3’armo3’anas mianç’uapu 200 k’m³-s. Zoğaş muk’e-muk’e ak’anepşen mişak’atili lige 3’qariş mudanoba 3’armo3’anas re 320 k’m³, namuş udidaşi no3’ilet mişak’atu şkagurona do şkagurona-bjaeiolu Evrop’aşe. İrişen ginz’e do 3’qarxve ğali, namut Uça Zoğas miak’atuni, re Dunai. Şxva didi ğalepi re: Dnest’ri, Dnep’ri, Oçxaneş Bugi, İeşil İrmak’i, Qizil İrmak’i, Ç’oroxi, Rioni, İngiri do şxva. İrişen udidaşi gverdk’ok’i re Qirimiş gverdk’ok’i. K’ok’epi breli va uğu, udidaşepi re Berezani do Gveriş k’ok’i.

Eç’arua

Uça Zoğa kianaş art-art irişen udidaşi dinok’ileri 3’qardgimu re. Zoğaş partanoba re 422.000 k’m², odo irişen ut’ombaşi gionç’apu 2.210 m, oşkaşe gionç’apu 1.300 m, zoğaş ginz’anoba irişen met’i re Burgasi-Kobuletiş xazis 1.167 k’m, irişen in3’iro 265 k’m, 3’qariş gent’irinu 547.000 k’m³. Zoğap’iciş goquneli ginz’anoba mexolapiro iquapu 4.000 k’m, namuşat Sakortuos 320 k’m mişuz’uni, Rusiaş Pedera3ias 395 k’m, Uk’rainas 1.340 k’m, Ruminatis 215 k’m, Bulgaronas 317 k’m do Turkonas 1.365 k’m. Uça Zoğaş 3’qari jir pat irtu. Jangbadit epşa jileni pa, namusit “3o3xali/skideri” pa coxon, gianç’uapu 175-200 m gime, odo 200 m-şe geç’qapilo kvincişax ujangbadeli pa ren do şurot va iz’ire organuli skidala (xvalo anaerobuli bakt’eriepi). Te jir-pat gortiloba re Uça Zoğaş irişen gişak’erz’apili tişoba, namut va uğu kianaş sxva arz’o hidrogalonasin. Jileni pa tudonşen umosi keke ren do te jir paş 3’qari artiart3’k’uma va eitaxu. Amuşeni t’omba 3’qars ek’ok’orobili re H2S-ş didi mudanoba.

Pauna

Skironaşka zoğaş ge3’ons Uça Zoğaş pauna jirşen umosi uğunuri re. Gvalo dinoxe 2.000 cişiş şurdgumili, namuşi 12%-it endemuri ren, odo 300 cişiş umart’ivaşi şurdgumilepi, 650 şxvadoşxva ç’iepi, 640 k’iboiaşmagurepi, 200-şen met’i per3’o-molusk’epi, 160 cişiş çxomepi do 150 xolo şxva cguş cişepi (selap’i, delpinepi do a.u.). Ok’o kitkuas tikit, namuda Uça Zoğas şurot va xe oşkuranci iktiopauna.

Sakortuoş Uçazoğap’ici

Uça Zoğaş Sakortuoş zoğap’ici dido mişaç’k’irili-gişaç’k’irili va ren do va uğu t’ombas gişak’ineli gverk’ok’epiti do ubat. Şxva ak’anepşen umosot gişasxunili re Apxazetiş zoğap’ici, sodet 3’qarşa mişuliri rena Biç’vintaş, Souksuş, Ç’ita Şukuraş do K’odoriş gverdk’ok’epini, munepiş şkas eşaskiladiri miuseraş, Axali Atoniş, Soxumiş do Oçamçireş ubepit. Puti3’k’uma, Rion3’qariş delt’a gişak’vatuns musxitgaren ç’iç’e k’ok’is. Uça Zoğaş kvinci Sakortuoş zoğap’icişe xate gimik’inans do gvarianot didi perdi do gimaxoni uğu. Ena gişak’erz’apilot gioxe Apxazetiş obans. Uça Zoğas irişen gişak’erz’apili ren do mteli skironaşka zoğas analogi va uqouns Guriaş zoğap’iciş şek’vetili-urek’iş (magnet’it’i) nok’vetis muşi magnet’it’uri kvişepit. Sakortuoş uçazoğap’ici art-art irişen ucguşi masvancebeli ak’ani re mteli zoğap’icis, sodet osvancuri sezoni 3’armo3’anas 6-7 tutas unç’ansini.

Cimuanoba

Zoğaş 3’qariş cimuanoba Sakortuoş iri ak’an-p’icis 17 p’romileşen merk’e re (Anat’oliaş zoğap’icis 18-şen met’i, oşkaşet mteli zoğaş re 22 p’romile), namut kianaş ok’eaneş cimuanobaş gina3’onas jirşa nak’lebi ren.