DUDBUT'K'A

JUR TERE NA UĞUN OPUT'E: SARPİ

Sarpişi oput’e… Majura nami muşite jur tere na uğun oput’e. Sarpi, Zuğauçaşi zuğaşp’icişşaraşi çodinas na golaz’in, mskvanoba muşis mengaperi oput’epe kianas dido na va iz’iren oput’epeşen ar teri ren. Okorturaşi manz’ageri, mjvarik, zuğaşperik artot na nodgitun, Turkiaşi doloxe arxvala mus zuğa k’ala elan3axeri sinori na uğun dixaşi ar oput’e ren. Noğedişa 5 km, Xopaşa 19 km mendranoba uğun. 1937 3’anaşen doni k’ileri na rt’u Sarpişi sinorik 31 Mariaşina 1988 tariğis koguin3’k’u do Turkia do Okorturaşi ek’onomiaşa didi feidepe mogapu. Sarpiş sinorişi nek’nak, Okorturas na guin3’k’en nek’naş oqopinuş meti, mtelixolo K’avk’asias do Oşkenda Aziasti xizmet’i na xvenups sinorişi ar nek’na ren.

Yulva muşis Okortura, gyulva muşis Noğedi, 3’alentuna muşis Kazimie, jilentuna muşis Zuğauça, 3’alentunagyulvaşk’ele muşisti Sumcuma coxoni oput’epek gudgin. Oput’eş xalk’işi namtinepek dulya do gamantanu steri sebebite didi noğapeşa mendaxtimeri renan. Am xtimapek irişen dido, qinoraşi orapes oxanduşi sebebite oput’eşen mendaxtimu, mapxaşi orasti Sarpis xolo uk’uniktinuşi oqopinobate noqups. Oput’eş doloxe 85 k’era ren do eşopete 410 k’oçişi maxaroba uğun. Sarpişi oput’es 3’k’arişi xat’t’i, t’elefonişi xat’t’i, elek’t’rik’aşi xat’t’i do xolo mu p’at’işi oğodoba ren ki oput’eşi dudsağobas p’at’işi stena na oğodaps sum Turkiaşi oqopinot jurti çkva xalk’işi t’elefonişi şebek’epe koren. Ovro 3’anaşi umeç’k’vidoni gamantanuk na geiç’k’u şk’ule mamgureşi udobağinobaş sebebite oput’eşi 3’opulak an3’ineri orapes va ixmarinen. Astaxolo kaixmarinasunon yado osimadute rest’ora3ia ixveneren. Mara mu p’at’işi xali renki a3’i xolo k’ileri dgin.

Dudsağobaşi oxorik doxtori do hemşireş uoqopinobaş sebebite k’ileri uğun. Oput’eşi doloxe, p’ostaşi oxori, avt’opark’i, jur k’avexana, ar terik obajes oqopinot sum didimarket’i, ar pideş saloni, jur lok’ant’a, dolokunuşi mağaziape do xolo obajeşi gomorgvas na ren ubajoni mağaziape uğun. Sarpişi oput’es gamantanuşi dodgimoba dido uğun, doçent’epe, maşvele doçent’epe, doxtorepe, incinerepe, mamgurapalepe, advok’atepe, maoktalepe, mamuxasebepe steri speropeşi çkinerk’oçepe do xolo mengaperi speropes na ik’itups dido k’oçepe uqonun. Oput’es ar teri Ozalişi oras xveneri, majurati Osmanuri oras xveneri jur came dgin. Osmanuri oras xveneri na ren came 1920 3’anas rest’ora3ia ixveneren. Oput’eş xalk’iş skidalas Noğedişi çaiş fabrik’aşi, Sarpiş obajeşi do çaiş agrik’ult’uraşi stena dido k’ap’et’işi ren.

Mtinişi doptkvat na mcveşi orapes Sarpi itkvaşi maçxomeloba molişinet’u. Obajeş gomorgvaşi ordinuşi p’rojek, maçxomeloba na ixvenet’u oput’eş zuğaşp’ici mtelixolot doragaderen do doğurineren. Ç’it’a ulimanobaşi sebebite maçxomelobaşi p’rofe3iak ğuraşmedginobas kae3’aleren. Agrik’ult’uraşi çkvaneroba ipti çaişi oqopinot kivi, mandarina, limoni, port’uk’ali uğun. Oput’es gomorgvas ticaret’işi maskindinoba mordineri va uğun. Didi do ç’it’adudoni maskindinoba, okotumaleş maskindinoba, mabut’k’ucoba irişen dido k’eraşi oxmaru şeni kaixvenen. Oput’eşi irişen didi adeti muşi masifteroba ren. Sifterişi orak gyoç’k’aşi oput’eşi gomorgvak dido k’ap’et’işi kaiktiren. Sarpişi oput’ek, zuğa muşite, mtelmjvaroni nat’ura muşite, sup’erit zuğaşp’ici muşite, oşkenda muşişen na golulun Okorturaşi sinori na 3’opxups ğali muşi k’ala do xolo geografiuri oqopinoba muşite Noğedişi/Xopaşi do xolo Turkiaşi irişen mskva oput’epeşen ar teri ren.

Kvaçaçi, K’oru, K’onak, Gulbaxçe, Papati, Boğazi, K’olombuli, Nez’iştude, Papulişqona, M3xulişqona, K'iliçocaği, Kvaepuna, Xurmaşqona, Oçinauşoput’e, Xincipeteri, Megza, Eksavati, Kiemitxana, Cgiola, Rok’epuna, 3'amangana, Golaskiocaği, Bogina, Nomskibeni, Arabişqona, Nopa3xeni steri coxopek Noğediş Sarpiş oput’eşi dixaş k’erape; Çakirişi, Battalişi, Şahinişi, T’uzcişi, Tantişi, Şişmanişi, Poyrazişi, Onbaşişi, Abdulişi, Zeyneşi, Xocapeşi, K’abaosmanişi k’erapekti Noğediş Sarpişi k’erape 3’opxups.

Sinori do ğoberi pucepe şeni ren, k’oçepes va dvaç’irs. Pucis mu uçkin puci ren, arxvala korba muşiş oz’ğuşi narği azden, solen uçkit’asunt’uki, ç’iç’it’a ğaliş meleni k’ele mek’axtas na diplomat’ik’uri p’roblema na iqvasunt’u! Cupt’asşi p’asop’ort’i na dvaç’irasunt’u! Mis açkinet’u, artimajuraşi mzaxalepek oxorepe muşiş jin melenk’ele mzaxalepe muşis, manz’agerepe muşis, cumalepe muşis menda3’k’edanşi Rusiş askerepek mutepes pistolepete na noğirasunt’es! Mis açkinet’uki, ç’iç’it’a eşo mutus na va irgun ar ğalik ar oput’eşi, ar xalk’işi t’ragedia na aqvasunt’u! Mis açkinet’uki qini limaşi oras, Sabçoetiş Okorturaş meleni Sarpik Sabçoetişi doloxe, mutepeş ideologiaş misalişi oqopinot ar oput’e na i3’opxinasunt’u, St’alinişi oras K’azak’ist’anepes, Sibiriapes, Ozbek’ist’anepes ontxute na mendiçkvinasunt’es! Antepe otkute, oğarğalute, oç’arute va içoden. Sinorepe imp’erialist’epek 3’opxes do 3’opxupan irişen dido am kianaş ist’oriaşi doloxe. Figurant’epesti osterapes do osterapupan muç’o eşo Sarpis na oğodes steri. Cuma xalk’epe, cumalepe figurant’i do3’opxes, 3’opxupan, artimajuraşi mt’eriti xolo. Mu p’at’işi ar dulya renki am p’at’işi oğodobaşi nesibiti aqu Sarpulepes do xalk’i mutepeşis. Muzma sinori do3’opxan na, oğerdinapapeti doqvannati cuma xalk’epeş, cumalepeş, manz’agerepeş guri mutepeşişi sinori va na ğoberi va a3’opxenan, guri mutepeşi va ak’ortenan. Kianaşi mtinişi mancek Ğormoti ren, imp’erialist’epek var. Ğormotis cumalepeşi guri, irişen k’ai ak’itxen, açkinen, dğa moxtaşiti artimajurapes ok’oxtinups. Ğormotik arçkva çkar oras Sarpulepes, do xalk’i mutepeşis, cumalepe mutepeşis, manz’ageri mutepeşis do arçkva xolo çkar kianaşi xalk’is aşo p’at’işi t’ragediuri ar oğodoba va noç’aras (Amin).



                                                                                                                                                              TÜRKÇE