DUDBUT'K'A

BABİLİ M3UDİ CENNETİ REN-İ?

Firati ğalişi yulvari p’icis, Bağdatişi 50 k’ilomet’ro omjores, xili do pukirepe, geçaçxalape, binaşi kvatepeşen na mojilaps bağupe, egzot’ik’uri skindinapeten yopşeri ar sotxani. Aya m3udi ar cenneti ren-i? Semiramisiş binexepe oqopinotti na içkinen Babiliş gek’ideri bağepe, kianaşi maşkvitani mskvanobaşen ar teri ren ya itkven. Krist’eşen 3’oxleni 600-oni 3’anapes, Mapa majurani Nebuçadnezzarişk’elen çili muşi Medialuri Amyiti şeni ok’idapu na itkven am bağepeşi, na içkinen Babiluri odudepes na doloç’ars çkar çkina var ren. Amuşen met’i, am bağepe, Nanamapa Semiramisişk’elen na ik’idinaputi itkven. Mara, am tema şeniti k’ap’et’i çkina var miğunan. Nebuçadnezzariş xe3alaşi p’eriodişen genomskide t’ablet’epesti bağepeşen çkar mutu var molişinen. Xoloti, mapaşi sarayişen, Babilişen do noğaşi k’idalepeşen mutxanepe itkven. Strabon ve Diodorus Siculus steri maist’oriepeşi coxoten na gamiçkvinu namtini xvenapeşen namtini çkinape igurinen. Na isimadinen steri, legendaruli am bağepe gek’ideri var t’eren. Bağepe, sutunepeten na imxvacen t’erasapeşi jin ik’ideren. Mcveşi p’eriodişi avt’orepeşi toliten; am bağepe Firatişi ğalişen na ipompinet’u 3’k’ariten ijvaripineren. Bağepeşi mskvanoba nenaten var itkvinet’eren. Bağepes p’iramidaşi oz’iramu uğut’eren. K’arta t’erasis, kianaşi k’arta k’eleşen moğeri nca do pukirepe dorgeri t’eren. Am mzgudapek tolişen mendras şinaxupt’eren bina. Emuş met’i, havas gek’ideri na go3’obun bağepe steri iz’iret’eren.

Strabonşi toliten, bağepe artikartişi jin na gisvarinen k’uburi masarepeşen noxvene rt’u. Entepeşi doloxe rt’u ğorma. Didi mzgudape do ncalepe irdan yado let’aten yopşeri rt’es. K’ubbepe, sutunepe do t’erasepe, ç’vineri tuğula do asfalt’işen noxvene rt’u. Mağali sotxanepes na ren bağepe o3’k’aru şeni, Firatişi ğalişen zencironi pompapeten 3’k’ari jindoleşa itirinet’u. Zencironi pompa, ar jile, majurati 3’k’artolis na rt’u jur didi volanişa gonzderi, jin muşis k’ovape na uğut’u ar sist’ema rt’u. Ğalişen na yipşet’u k’ovak jin yulut’u, doloxe muşis na uğut’u 3’k’ari havuzis moçodapt’u. Xolo ğalişa guiktet’u k’ovak. Aşopeten jilendo na itirinet’u 3’k’arik bağepe o3’k’aruten t’erasapeşen tude dibet’u. Diodorusişi toliten, bağepes nanç’inerot 120 met’ro mçirenoba, 120 met’ro ginz’enoba do 25 met’ro mağaloba uğut’u. Xe gedvuşi sebebiten zarari na aqu noğa, xususurotti Persişi Mapa Keyhusrevik Babilis xe gedvu şk’ule, meğureren. Noğa, Krist’e şk’ule ma-5-ani do ma-6-ani oş3’anurapes xişilipes gyant’oneren. Xişilişi ar germa nikteren. Am noğaşi doloxe na rt’u oxvamepe do binexepeş bağepeşi genomskidepe, ma-20-ani oş3’anuras na ixvenu arkeologiuri ontxorupeten meidanişa gamiçkvineren.

Namtinepeşi toliten, Babilişi bağepe var, Babilişi didi k’idape rt’u kianaşi majurani mskvanoba. Bağepe k’ala artneri p’eriodis ik’idu na itkven am k’idapeşi mağaloba 100 met’ro na rt’uşi idia ixveneret’u. Am t’erasepes çkvadoçkva 3xovarepe, ç’it’a geçaçxalape, ç’eşidoni nca do mzgudape t’eren. Akonaşi xeşnoxvene ar cenneti oqopinot isimadineret’u. Mağali k’idapeten gok’ireli am bağişi doloxe na rt’u ark’epes felukapetenti goilinet’eren. Krist’eşen 3’oxleni 450-oni 3’anapes skidu na itkven maist’orie Herodotikti Babilişi çkina meçaps. Noğaşi galeni k’idapes 80 k’ilomet’ro ginz’enoba, 25 met’ro mçxunoba do 97 met’ro mağaloba na uğut’u do otxo 3xenoni ar manganaş goxtimuşa moxva na rt’u tkveren. Doloxeni k’idape, galeni k’idape k’onari mçxu var t’eren. K’idape muşiş doloxe, mtelot okroş noxvene didi heykelepe na rt’u cixa do oxvamepe t’eren. Noğaşi doloxe, çinoberi Babilişi dudirati t’eren. Am dudira k’ideri t’eren entepeşi Tangri Mardukişa. Cennetişa nunç’işu şeni 3aşa yulut’eren.

Babilişi gek’ideri bağepe na az’iru do açkinu miti var ren. Murenki Babilişi gek’ideri bağepeşi mskvanoba xoloti oxui3’onapinen. Mis uçkin, ar ndğas, İrak’is arkeologiuri ontxorupe xolo ixvenas na, umosi çkinape maqvasunonan.



                                                                                                                                                              TÜRKÇE