DUDBUT'K'A

GURİŞKTALA DO ONTXORU

Gurişktala do ontxoru arxvala oxazmuşi sist’emaş zabunobapeşi nişani va ren. Xuras na yeçkindun namtini zabunoba do ok’oxvobapekti am jur nişanis nusebebups. Gurişktala ren ontxoruşi na var nidginen hisi. Ontxoruti ren k’uç’iş doloxeni maddepeş korbaşi adalepeş go3’in3’ute meç’ireli ozofagusişi gzate p’icişa varna p’icişen gamoçodu. Gurişktala ontxorus go3’vancğonen varna emuk’ala yeçkindun. Gurişktalas upiş geçamu, şuriş dolulu, lemç’k’vaşi moçkvinu, gurişpatkalaş om3ikanu, t’ansioniş dork’inu do uiştağoba steri marazepe natxozen.

Ontxoru kunişi “medulla oblongata” coxoni burmes na ren “ontxoruşi şkaguri” do “kemoresept’oriş goşogoruli saha” şk’elen i3’opxen. Ontxoruşi şkagurik, oxazmuşi sist’emaşen, xuraşi majura organepeşen, kunişi k’ort’eksişen, muvazeneş organişen do kemoresept’oriş goşogoruli sahaşen xuçaluri signalepe ezdips. Am signalepe 3adups do ontxoru geoç’k’apu şeni korbaşi adalepeşa do diaframişa o3’in3’uşi, k’uç’i do ozofagusiş adalepeşa xuçaluri signalepe noncğonaps. Kemoresept’oriş goşogoruli saha xuraşi doloxeni kimialuri ktirapapeşa hasasi ren. Am ktirobapek sahas ikazi oğodapan do otxoruşa sebebi meçapan. Mesela morfinik, gurişi glik’ozidepek, ergot alk’aloidepek do majura namtini ç’amepek do ozehiruk kemoresept’oriş goşogoruli sahas ikazi oğodaps do ontxoruşa gza meçaps. Dido intxorinaşi na dvark’inen k’uç’işi ifraziş sebebite xuras “3’k’ari”, “asidi” do “p’ot’asiumi” im3ikanen. 3’k’arişi om3ikanuk “hip’ovolemi” na icoxen di3xirişi hacmiş dork’inuşa, hidrok’lorik asidiş formas asidiş dork’inuk “alk’aloz” na icoxen xuraşi lik’idepeş alkaliş k’ele odobuşa, p’ot’asiumiş dork’inukti “hip’ok’alemi” na icoxen xuraşi lik’idepes p’ot’asiumiş dork’inuşa nusebebups. Antepeş irxolok muşebura, k’oçiş organizmaşi hasasi muvazenes negat’iuri tesiri oğodaps. Edo xolo k’oçiş ğuraşati gza meçaps.

Daimi do şiddetoni ontxoruş oras, ozofagusunişi çodina burme k’ala k’uç’işi k’ardiaş burme ibri3’en. “Mailory-veiss sendromi” na icoxen am xalis, bri3’eri burmeşen şiddetoni odi3xiru yeçkindun. Ontxoruş oras xilafite işvanas na oşvanuş gzaşa do purpuşa punçxape imt’en. Edo mek’irelot “asp’irasion pnomonisi” na icoxen zat’urreş ç’eşidi yeçkindun. K’oma na omç’un zabunepek, alk’oli varna nark’ot’ik’aş madde şveri do şuuri gondineri zabunepek ontxoranşi asp’irasion pnomonisiş risk’i ağodenan. Oxazmuşi sist’ema na tahrişups k’arta fakt’orik ontxoruşa gza meçaps.

Oxazmuşi k’analis na yeçkindun iltihabepe, ulserepe, umçiroba do menz’gipu, pank’reasişi iltihabepe, safraş kese do gzapeşi iltihabepe do menz’gipu, perit’onişi zarişi oiltihabu, ap’endiks vermiformisiniş oltihabuk oxazmuşi k’analiş odi3xiru do umosi fakt’orik oxazmuşi sist’ema tahrişi ikips do ontxoruşa gza meçaps. Xuras goşogzeri do t’u3anoba na yeçkindun infek’sionuri zabunobapekti ontxorapaps. Bilassa guriş k’ap’ulaş k’ele na yeçkindun infarkt’usepeş oras gurişktala do ontxoruti keçkindun. Dirk’uşjini beziş udobağinobaş k’riziş oras, diabet’işa mek’ireli asidoziş xalepesti gurişktala do ontxoru iqven. Dirk’uşi zabunobapes, dirk’uşkvaş gamağuş orasti ontxoru yeçkindun. Radiasioni, hamiloba, şiddetoni 3’k’unepe, uremi, qucişi otahrişu, meniereş zabunobati gurişktala do ontxoru na yoçkindinaps fakt’orepe ren. Dudiş tazyik’i manz’inaşi, tolis glok’omiş k’rizi yeçkindaşi, p’at’i şura varna nostoni işurinaşi, p’at’i na i3’onen mutxani iz’irinaşiti gurişktala do ontxoru moiselen.



                                                                                                                                                              TÜRKÇE