Ak'ak'i Ç'ant'uria
(1881 - 1949)

1881 3’anaş 12 Prevals 3’alencixaş raioniş art oput’es - Çkvalers kodibadu. Ak’ak’iş baba p’ap’a rdu do İvane coxodu, nanas Xanz’e Şamugia. K’olxepiş te didi k’oçk muş oput’es, İn3’ra-morojaş ğaliş mele-mole gopaçil Çkvalers muş nina do odabadeş q’oropa geç’opu. Ak’ak’ik tak z’iru do şurşa kinik’ark’at’u K’olxur etnograpiaş do polk’loriş sidindare do tinepiş q’oropat gasuru muş dğalepi.

Ak’ak’i Ç’ant’uriak bağanoba çkvaler do Cvars at’aru. Cvariş daç’qapuri n3’opula do Sanak’iş oşurobe ogurapus iguru. Ç’axans Cvars magurapalo muşendu, uk’uli Batumşa midartu do ek Rot’şildiş karxanaş k’an3elarias kidiç’qu muşoba. 3alior borcis brels k’itxulendu. Axal ideeps do nineps gurapulendu. Kortul do tel kianaş lit’erat’ura geçinebapu. 1904 3’anas Evrop’aşa midartu.

Ak’ak’i Ç’ant’uriak Londoniş universit’et’iş geologiaş pak’ult’et’i gatu do arkeologia, etnograpia, ist’oria, k’art’ograpia, muzeumiş sakvari, pilologia, polk’lori kidiguru. Brit’anetiş muzeumiş men3arul eksp’edi3ieps brelşa ok’atudu. Xolo t’radi3iul etnograpiul pest’ivalşa gişartu do ek çonguriş megama do Margalur xalxur birepiş biraşeni p’rizi eç’opu.

Gurapa borcis Evrop’aş brel kianepi z’iru. Xvamardit kianas muk’-muk’i muk’ulu - bicğet do objate Amerik’aşa, Avst’raliaşa, Axal Zelandiaşa, Pilip’inepşa, İndoçinetşa, İndoetşa, Arabetşa, Aprik’aşa idu. 1912 3’anas Sakortuoşa kumortu - tek epşa geologiur do p’aleont’ologiur mat’erialepi dok’orobu do muş 3’imoxonepiş cveş odaş arz’aş umos did otaxus gabjinu. Ç’axaniş uk’ul te temaş gurşen art svara gişaşku: "Sakortuoş geologia". 1913 3’anas te svarak Londonsit gişelu İnglisuro.

1914 3’anas Ak’ak’i Ç’ant’uriak kidiguru Odesaş, Xark’oviş, Mosk’oviş, T’art’uş, P’et’erburgiş universit’et’epiş p’ropesorepiş men3arul xandepi do Londonşa dirtu. Ek p’edagogiuri do men3aruli sakvari gaginz’oru. Uk’ul xolo artşa midartu Amerik’aşa do uk’axale dirtun osuro art Londonur z’ğabi Ketrin Uolt’er boli kimiq’onu.

1918 3’anas Sakortuoş Resp’ublik’ak zoxorencoba geç’opu. Ak’ak’i Ç’ant’urias ek mangaro axiolu do çil do skua3’k’uma arto odabadeşa dirtu. Samargaloşa dortelk, Çkvalers, Cvars do Zugdidis n3’opuleps magurapalobas kimiaq’unu. Te3’k’uma arto Kartis axal dunar3xuepi universit’et’is, muzeumeps, arkiveps do svaraoçvaşes muşendu. Sakortuoşa ç’ita paşizmiş (k’omunizmi) mulak glaxak iq’u - oxvamepiş, k’ult’uruli z’eglepiş ot’axus kimiaq’unes k’omunist’epk. Tecgura borcis Ak’ak’ik Dadianepiş doxoreepiş (Zugdidi, Gordi, Salxino, Ç’k’aduaşi) k’ult’uruli cveşobaş ok’orobus kimek’idu xe.

1922 3’anaşe 1940 3’anaşa Ak’ak’iş rinas nişulovani borci rdu: muş çili do artguri cimak’ata3’k’uma dadianepeş doxores originaluri muzeumi kudar3xu. Muzeumiş dinoxole arkeologiuri, ist’oriuli do ortaş gunartepi kigedgu. Doşaqaru do xalxis gaçinebapu Odişiş tarepiş arkivepi; Zugdidiş do Cvariş rukepi doxant’u do Margalur-Kortuli etnograpiuli lersik’oniş mat’erialepi ak’odgu, Anark’iaş (Dixaguz’ubaş), tagiloniş do bağmaraniş oxvamepiş arkeologiuri k’ilantxoru çat’aru. Kianaşi z’virpasi mat’erialepi dok’oropu do Zugdidiş muzeumiş eksp’onat’epiş muzmaianoba 12 antasşen 40 antasşa mordu.

Ak’ak’i Ç’ant’uriak xolo Margaluri mitologiaşen imuşu breli: Samargalos orkoş şxuriş do orkoş k’iribiş 16 legenda doşaqaru, kianaş arik’epi iniç’aru. Muk xolo brel lersi do art p’oema ç’aru Margaluro. Şxva K’olxuri coxoepi do gvarepi k’orobu do V. Şeliş drama: "Dudixeşa p’romete" Kortulo geginotangu. 1941 3’anaşe Zugdidis p’edagogiuri universit’et’is magurapalo muşendu. Tik p’irvelk diç’qu Zugdidis İnglisur ninaş gurapa.

Kianaşis uq’ordun per çiliş ordo ğurak gur gousopu Ak’ak’is. Xolo Çkvalers muşi odas mant’un ti daçxirk Ak’ak’iş rina şkas gortu – p’aleont’ologiuri bjinapa, arkeologiuri do etnograpiuli oxanduş naç’arepi do kianaş muk’i-muk’i gilulaborcis naç’ara dğaluri irpeli daçxirk geqint’u. Do mitins xolo vauçku daçxirk muşit iq’u do var mitink z’alo munt’uo qudes.

Ak’ak’i Ç’ant’uriak 1949 3’anaş 11 Mesis Zugdidiş xolos, Odişis, muş xet ginadguma odas kumlağuru. Mardieli oput’arepk Ak’ak’i Ç’ant’uria Zugdidis, Kapatiş sasaplas dontxores.