DUDBUT'K'A

ZUĞAUÇA MUÇ'OŞİ MUİŞLETİNEN?

Turketi, Bulgaria, Okortura, Romania, Ruseti do Uk’rainaşi ok'oxtimute 3'opxineri "Zuğauçaş St'rat'egiuri Dulyaşi P'lani"şi şvelate na iteşkilinu "Zuğauça muç'oşi muişletinen" coxogedvaleri do go3'otkvalonişi rap'ort’is, Zuğauçaş ek'ologiuri sist'emaşi ğuraşmedginobaş jin mç'ipaşaşi kogeidgitinu. Çkinerk'oçepek, 17 dobadonaşi oxori, agronomia do indust’rialuri pinti genomskide mutepeşi na naşkumenan do pinti genomskidepeş k'orobaş germaşa na niktu Zuğauçak dido p'at'işi do seriozuli z'abunobas kae3'alu, zuğaş skidalak Zuğauçaş hacmişi % 87 is mutuskani va doskidu ya otkvaluten oxo3'onapa mutepeşis naqones. İrişen dido p'et'roluri do kimialuri pinti genomskidek k'arta 3'anas kamuinz'inen Zuğauçaşi doloxe do xolo uçkineburot meçxomeloba, zuğaşp'icepe do doloxeni raionepeşi nat'uraluri sist'ema mutepeşişi oragadoba, uoçvaloba steri donepek Zuğauça şeni gondinoba do ğuraşşaraş na amiqonops hip'ot'ezişi renobape renan ya na itkvalu am rap'ort’is, dobadonepek am p'at'işi oğodobaşen oşletinu şeni mutuskani mtiniburot p'olit'ik'ape va gedumernan xvena mutepeşis, "Dobadonapeşi didopek, mk'ulot p'erioduri borci mutepeşişen oşletinu do masrafi mutepeşişi xezdimoba şeni "golaş k'ap'it'ali mutepeşi" (mt'k'alepunape, nat'uraluri p'eyzajepe, biologiuri çkvaneroba, zuğaşi ek'o-sist’ema mutepeşi) eşo ar mt'k'o ç'iç'it'a geç'areli şeni kogamaçes." ya tkves.

Oxanduşi rap'ort'is, am nandudgedvaluri oqopinot aşo osimadupeş jin kogeidginu:

- "Zuğauçaşa, mtelixolo Avrop'aş let'apeşi nasumorişi didinoba na uğun 1.874.904 k'ilomet’ro p'at'rat'işi 3'k'ardidtolişen 3'k'arik mulun. K'arta 3'anas, Avrop’aş let'apeşi nasumori k’onari didinobas na mengaps do doloxe muşis 17 dobadona na uğun am didi t’erit’oriaşen Zuğauçaşa 350 kilomet'ro p'at'rat'i didğalepeşi 3'k'ari gyulun. Am dobadonapek; Avust’uria, Belarusia, Bosnia-Hersek'ia, Bulgaria, K'ravaçia, Çek'iş Resp’ublik’a, Okortura, Germania, Hungaria, Moldova, Slovak'ia, Slovenia, Romania, Ruseti, Turketi, Uk’raina do Serbia ren. Avrop’aşi majurani, masumani do maotxani didi didğalepeşen na renan Tuna, Dinyeperi do Doni Zuğauçaşa diben."

- "Zuğauçaşa na diben do k'oçişi xvenapeşen na mulun am pinti genomskidepeşi % 70 ik Zuğauçaşi dobadonapeşen mulun yado eşopeten kaisimadinen. Majurani pinti genomskidepeşi % 30 işi eşopeten mtelixolo muşi Tunaşi didğalişen mulun. Zuğauçaşip'iciş t’erit’orias eşopete 11 milyoni k'oçiş genomskidepe k'analiza3iaşi sist'emapete dibenan. Ar 3'anaşi doloxe 571.175.000 met'ro kyupi pinti genomskidek Zuğauçaşa va na didğalepek zuğas na dibenan rubape muşis do ekşenti Zuğauçaşa kamuiçodenan."

- "K’arta 3'anas 30.000 t’oni p'et'rolişi pinti genomskide do oxorişi pinti genomskideş sist’emapeşen, 15.500 t’oni indust’riaşen (p'et'rolişi sek’t'oriti ren doloxe muşis) do xolo 53.000 t’oniti Tunaşi didğalişen Zuğauçaşa kamuiçodinen."

- "P'et'rolişi pinti genomskidepek limanişi 3'k'ari do zuğaşp'icepe muç'oşi na opintaps k'artan dğas umosi mç'ipaşaşi kaiz'iren. Namtini orapes, na ipintu limanepeşi zuğaşi doloxeni tudeleşi pinti genomskidepeşi % 1 ik p'et'roli oqopinot kogoi3adinu. Zuğauçaşi dobadonapeşi doloxe, p'et'roli va na kimialuri mat'erialepeşi mexvumuş obodu do limaş oxvenu şeni va rti p'ot'an3ialuri p'lanepe, va rti mat'eriali do şvelaş mat'erialepe, va rti gamantanuşi do oguruşi k'oçepe renan. K'arta 3'anas şilya t'oni va na umosi gvalo t'oni p'et'roli, na ixmarinen mot’orişi yağişi genomskidepek, uk’anonuri oqopinot nik'arben, do xolo aşo p'at'işi dulya ixvenent'aşi didopete k'analiza3iapes kamuiçodinen do ekşenti zuğaşa kanunç'işun. Ar mankanaşen na gamulun mot'orişi yaği, 56.000 k’ilo zuğaşi 3'k'ari eşo ordoşen mç'ipaşaşi dopintups."

- "Mnemiopsis Leidyi coxoni zuğaşnanas na mengaps ar teri organizmak 15 sant'imet'roşakis koirden do zuğaş oç’k'omaleş ek'o-sist’emas dido becitobaşi na uğun çxomi, çxomişmarkvalepeti doloxe muşis na yezdpis zuğaşi eşo ç'it'a şurgedginepeşi mtelixolo eşo ordoşen aç'k'omen. Am organizmas Zuğauçaşi doloxe nat'uraluri mt'eri muşik na va uqonun şeni mtelixolo ek'o-sist’emaşi doloxe mç'ipaşaşi amaxtimeri ren. An3'ineri orapes Zuğauçaşi doloxe ar milyari t'oni mnemiopsis koren do am rak'amiti kianaşi mtelixolo çxomepeş rak'amişen umosi dido ren. Am p'at'işi organizmak Zuğauçaşi ek'o-sist'ema eşo dido p'at'işi koxoktu, doragadu do Zuğauçaşi meçxomelobati kogoşobğu, kogoragadu."



                                                                                                                                                              TÜRKÇE