DUDBUT'K'A

MİNOBA MUŞİ NA GORUPS TERE: MOLDOVA

19. oş3’anaşi geç’k’alas Romeni do Rusişi idarepek artimajura mutepeşis p’ant’a na kaiktiret’u Moldovak, 2. Kianaş lima şk’ule Sabçoetiş Artonobaş mak’ature ar oxen3ale oqopinot 1990 3’anapeşi geç’k’alaşakis renoba muşis konaqonu. Am oraşi doloxe Rusepeşi xe3aloba do Rusiş nenaş didinoba, ontxuşi oqopinot Rusiş metiş Moldovaşi xalk’epes k’abuli kaixveneren. Gamantanuşi nena şeni, Kişinevişi do maxaroba muşi Moldovaniş meti Moldovaş xalk’epeşi mteli va na didope muşi na 3’opxups skidaldixapeş metis Moldovenuri (Romenuri) nena şeni izni komeiçinunati; xalk’işi doloxe, hukumetişi k’amarapes, ticaret’is dominant’i oqopinotişi nenak Rusişi nena iqveren. Oraşi doloxe Rusuli oğarğalu, Rusulişi oxmaru muç’o eşo Rusişi oqopinu, elite t’abak’aşi oqopinu steri ar oxo3’onapus kaiktireren. Am osimaduşi oqopinus sosializmaşi do “Sabçoetişi xe3aluri nenak Rusuli ren” ya gagnaşi menda3’k’omiluti mç’ipaşaşi ar oğodoba 3’opxups. Mk’ule nenate doptkvat na, Rusuli na ğarğalaps k’oçik Arist’ok’rat’i, mara Moldovenuri nena na ğarğalaps k’oçik oput’ari, uçkinapu k’oçişi k’at’egorias kogamaiqonineren. Moldovaş Romenepeşi adetepe, moxtanerepe do oğodobape oç’k’ondinuşi xalis nikteren do Romenişi xalk’ik Rusişi oqopinus kogyoç’k’eren. Andğaneri orapes xolo renoba muşis na naqonups Rusişi k’ult’uras, Sabçoetiş Rusiaş giktu şk’ule Moldovaşi doloxe mcveşi menceli muşi kagonduneren.

1990 3’anapeşi geç’k’alas oxoşkva muşi na yezdu Moldovak, dido manişalurot ar oktiruşi do orduşi ar p’eriodiş doloxe amaxteren. Adeti do moxtaneri mutepeşis dido mç’ipaşaşi mek’ireri na renan Moldovanişi xalk’ik, oxoşkva mutepeşik aqves şk’ule manişaşi oqopinurot ar xalite mcveşi moxtaneri do adeti mutepeş, na iktiru osimaduşi ğirsi mutepeşişi astaxolo şurgedginapus kogyoç’k’erenan. Kişinevi do maxaroba mutepeşişi mteli va na didope muşi Moldoveniş meti xalk’epek na 3’opxups skidaldixapeş meti dominant’işi oqopinot na iğarğalinen Rusişi nenas, an3’ineri orapes dominant’oba muşik k’artan dğas dğulun. An3’ineri orapes Moldoveni (Romeni) ağanmordaleşi didopes Rusul nenaşi oğarğalu ek’o dido k’ai va a3’onenan. Nananena mutepeşite ğarğalapan. Moldovenepeş meti am geografiaşi doloxe na skidun majura et’nik’aş xalk’epek (Rusepek, Uk’rainurepek, Gagauzepek, Bulgarepek, Yahudepek) Rusiş nenate oğarğalus k’ai a3’onenan. Moldovas na skidun, Moldovaniş meti xalk’epeşi % 90 işen didopek Rusul nena maartani va na oşkendari nenot temsili xvenupan. Am oğodobas, Rusuli na iğarğalen geografiak dido didi na renşi mtinoba dido mç’ipaşaşi becitoba okaçaps.

Moldovak ek’onomia muşi eşo dido k’ai xalis na va uğun ar dobadona ren. Moldovas, k’arta jur k’oçişen arik ek’onomiuri xali muşi şeni narği uğun. Moldovaş maxarobaşi % 43,8 ik ek’onomiuri xali mutepeşik 2006 3’anas umosi ip’at’inu yaşi oqopinot kaisimadupan. Moldovaşi oxoşkveri ar sosiologuri ambarepeş xizmet’epe şk’elen int’ernet’is na kaixvenu ank’et’is k’oçepeşi osimadu mutepeşik mç’ipaşaşi kaik’itxinu. Ank’et’is na ik’ates mak’aturepeşi % 27,9 ik, golaxtimeri 3’anas ek’onomiuri xali mutepeşik çkar mutu skani va iktiru yaşi osimadu mç’ipaşaşi kogedges mara % 26,6 ikti ek’onomiuri xaliş odidanuşi gagna mutepeşi dotkves.

Moldovaşi irişen beciti p’roblema muşi sep’arat’ist’obaşi ar resp’ublik’aş xes na uğun, maxaroba muşik mtelixoloşi oqopinot Rusepek na 3’opxupan Tiraspolişi p’roblema ren do Moldovaşi Resp’ublik’aş doloxe muşis na ren ek’onomia do p’olit’ik’uri p’roblemapeti irişen dido am p’roblemaş 3’k’ortolişi oqopinot oşkendas gamaxtimeri ren. Sabçoetişi oras Moldovaşi dixapes na amiqonu do Moldovas na uğun monk’a p’roduk3ias fabrik’ape na ren Nistru ğaliş yulva k’eleni k’un3’ulis eşo mç’ipe ar şeridişi oqopineri am raionik Tiraspolişi (Prinistroviya) coxote kaicoxinen. Moldovaşi oxoşkva şk’ule 1990 3’anas Moldova do Tiraspolişi doloxe mutepeşis na gamaxtu k’abğa şk’ule sep’arist’işi ar resp’ublik’a kogeidginu. Am sep’arist’işi resp’ublik’ak çkar miti skanişi resp’ublik’aşk’elen ofi3ialuri oqopinot va içinopen. Avrop’aş Oçvaluş do Madulyobaş Teşkilat’iş (AGİT) irişen beciti na uğun temapeşen ar teri na ren am p’roblemaş oçodinu şeni k’elenurepek; Moldova do Tiraspolik, şkamaogoropek: Rusiaş Resp’ublik’a, Uk’raina, AGİTi k’ala mao3’k’edalapek; AOO do Avrop’aş Artonobak na naqonupan am ok’oxtimupek am 3’anaşi doloxe kaik’vatinu. Ordoşen, ok’oxtimupeşi astaxolo gyoç’k’inapu şeni şkamaogorepek mç’ipaşaşi kaixandupan.



                                                                                                                                                              TÜRKÇE