DUDBUT'K'A

UİNSAFONİ K'ORĞONİ

Uinsafoni k’orğoni skidun di3xiri o3’u3’onuten. P’refekt’i op’omp’uşi mek’anizma uğun. Muşi dudişi doloxe getveri ren ok’oç’iç’uşiten. Am ok’oç’iç’uşepe idizaineri renan gamaçodinuroba steri. Am ok’oç’iç’uşepek ok’oç’iç’anşi do gointxanşi, k’orğoniş purengişi jur k’un3’ulişi şkaşen gamulun 1-2 at’mosferoni gobaz’gobaşi çkvaneroba. Di3xirik omağalinus geç’k’aps xuti met’roni astaxolobaten ar sek’undis. Am mağali gelva iz’iren do xolo, emus var aqven zarari do tk’va3a, muşi purengişi met’i. Muşenido mtel oşvalerepes uğun menceli am gobaz’gobaşa nodgitinu şeni. K’orğonik 3’u3’onups di3xiri muşi xuraşen anşi faraten. Aya 15 3’utis 300 mik’rolit’re di3xiri tkvala ren. Aya ren ar k’oçişi 200 lit’re 3’k’ari oşu artneri oraşi doloxe. K’orğonis uğun sumi k’orta: dudi, uba do korba. Dudi muşiş jur k’ele uğun ant’enepe. Kimoli k’orğonik içinops 3’unape, entepeşi opatkaluten. Ubaşi k’ortas msvalepe do sumi t’k’ubi k’uçxe uğun. Korbas uğun elast’ik’uri t’k’ebi, emukti gza meçaps k’orğonişa albatoba ti-muşişi monk’anobaşen met’i di3xiri o3’u3’onu şeni. Korba muşi abaren mara var atk’va3en.

K’orğonis dvaç’irs şekeri oskedinu şeni. Mzguda do xilepeşen ezdips am şekeriti. Emus dvaç’irs di3xiriti xvalot. Çkin na gemak’ibinan 3’una k’orğoni ren. Omralaps markvali do emuşeni. Emuşeniti, di3xiri dvaç’irs emus. Z’irops çkini t’k’ebişa xolosoni na ren cerğvi. Ok’ule tudeni do jileni çengeşi şvelaten, anşi xamiloni ok’vatuşi sist’ematen k’vatups çkini t’k’ebi k’ut’alot. Am xamepeşen arterişen na gamulun ar 3’arak obuzginaps oşvalerepe. Artneri oras, di3xirişi obeltuşa gza var meçaps. K’ibirik nuşvels di3xiri yopşuşa, 3’una k’orğonişi korbas. K’orğonik muşi dulya doçodinaşiti, nuncğonups ar 3’ara çkini t’k’ebişa. Am 3’arak onçaminuşi gagnapa meçaps k’oçişa. K’rop’işi sebebi meçaps. K’orğonik di3xiri na zdips şeni, ar mitxanişen majuranişa zabunoba nuk’limaps. Çaçxurişiti sebebi iqven.

Namtini mağoşogorepeşi tkvalaten, çkini upişi şura do yağiş asidişi ok’ont’alobak uç’andups k’orğonepe çkinda. Namtini magoşogorepeşi tkvalatenti, mağali xonari do xe-xanç’aliş onk’anuten oğarğalukti uç’andups k’orğonepe çkinda. Ar çkva tkvalatenti, mağali k’olest’roli do p’eromoneşi hormonik uç’andups k’orğoni. Am idiape ignapen do xolo, xvalot k’orğonis uçkin mişa do muşeni na noxedun. K’orğoni yepşeri ren 3’ara, şura, mçxvapoba do gazişi dedekt’orepeten. K’orğoniti ren qini di3xironi, mtel bombulape steri. Muşi xuraşi t’u3anoba ikten, na ren svaşi t’u3anobaşa. Emuşeniti incir qinoras.



                                                                                                                                                              TÜRKÇE