DUDBUT'K'A

YEMBUZ'ĞİNALE ZELİMXAN YANDARBİYEV

Zelimxan Yandarbiyev, 12 St’aroşina 1952-s K’azakistanis dibadu, ocaği muşi na içvinu şeni. Ocaği muşi uçvaşen 1958 3’anas uk’vaktinu. Yandarbiyevik, Caxark’ales na gedgin Çeçen-İnguşiaşi Oxen3ale Universit’eşi Rusuli do Vaynaxuri ç’aralobaşi burme oçodinu. Ok’ule Mosk’ovaşi Mak’sim Gork’i İnst’ut’işi ç’aralobaşi burmeşen imezunu. 1977 3’anas p’olit’ik’uri aktivit’epeşa kogeoç’k’u. 1989 3’anas Çeçenistanişi timoşletinobaşa na numxvacupt’u Vaynaxuri Demok’rat’iuri P’art’iaşi magedgimepeşen art-arti iqu. Am p’art’iaş dudmaxvencobaşa Caxar Dudayeviş go3’oncğonus roli aqu. Artneri p’eriodis na geidginu K’avk’asiuri Xalk’epeşi K’onfederasioniş magedgimepeşen art-arti iqu.

1991 3’anas Çeçen İçkeriaşi Resp’ublik’ak timoşletinoba ognapuş k’ule na ixor3elinu maartani 3xunas p’arlament’oşa amaxtu. 1993 3’anas p’rezident’işi manuşvaleş misia niçinu. 21 İgrik’a 1996-s maartani p’rezident’i Caxar Dudayev işehidinuş k’ule dudk’anonis na ç’art’u steri, oxen3aleşi majurani p’rezident’i iqu. 1997 3’anaşi K’unduraş tutas Dudgenerali Aslan Masxadov p’rezident’i i3xunuşakis am misiaşa naqonu. 1999 3’anas Rusiaşi, Çeçenistanis majura fara xe gedvinuş k’ule na geiç’k’inu cihadis beciti roli aqu edo xolo galenk’ele am cihadişa omxvacinu şeni dip’lomat’iuri xandape qu. Afganistanis mk’ule oras Çeçenistanişi didelçoba qu. İslamuri Gok’i3xinu do Mordinuşi Teşkilatiş dudmaxvencobati na qu Yandarbiyevik, p’rezident’obaşi ofisialuri matemsilot cihadi şeni İslamuri dobadonape do Muslimani xalk’epeşa çkina meçamuş noğirate çkvadoçkva aktivit’epe qu do seminerepe meçu.

Yandarbiyevik, Mosk’ovaşi oktala k’ala muzakere oxvenu var nik’ardu do Çeçenistanişi timoşletinoba şeni silaxoni nodgitaşa noqonus numxvacu. Emuk zop’ont’u, Çeçenistanis na ixvenen cihadişi gecginak artneri oras, Mosk’ovaşi oktalaş zulmi do sult’ate na skidunan K’avk’asiuri majura xalk’epeşati misali iqvasunon ya do entepeşi timoşletinobaşi davapeş ognapuşa vesile aqvasunon ya.

Yandarbiyevik, 2002 3’anaşen doni K’atarişi nananoğa Dahos uçvaşi skidala uğut’u. Çeçenistanişi timoşletinobaş davas do Rusiaşi işgalişa na yidgitinu cihadis beciti roli na uğut’u Yandarbiyev, 13 K’undura 2004-s araba muşişa na nik’idinu bombaşi ot’k’va3inute dişehidinu. Obombinus jur manuşvale muşiti dişehidu. 13 3’aneri skiri muşi Davuditi p’at’işi diyaralu.

Yandarbiyevişi p’olit’ik’uri skidalaş gonoşinepe do simadepe Turkuli nenaşati na goiktirinu svaras (Timoşletinobaşi p’icis, Caxark’ale, 1994 / Ank’ara, 1996) doloç’areli ren. Oxen3aluri Gamamçkumalaş k’elen gamaçkvineri leksişi jur svara uğun; Laduğu yiş laqiytiyşa (Na niqucen melodi muşeni var oç’andinapt, Caxark’ale, 1986), Daxar baqh du (Skidala mtinoba ren, Caxark’ale, 1990).



                                                                                                                                                              TÜRKÇE