DUDBUT'K'A

RUSİAŞİ FEDERASİONİ

Rusiaşi Federasioni (Rossiyskaya Federatsiya), yulva Avrop’aşen olande Asiaşa gompineri 17.075.400 k’m² dixaşzoma muşite kianaşi irişen didi memleketi ren. Olandeşk’ele olande k’utubişi zoğa, yulvaşk’ele p’asifik’işi ok’ianusi, geulvaşk’ele Est’onia, Lit’vania, Belarusi, Let’onia, Uk’raina, Moldova, Balt’ik’işi zoğa, omjoreşk’ele K’azakistani, Moğolistani, Çini, Okortule, Azerbaycani, Hazarişi zoğa, olande K’orea, Uçazoğa gudgin. Memleketişi maxoroba 141.930.000 k’oçi, nananoğa Mosk’ova ren do majura beciti noğape uğun; Saint P’etersburgi, Novosibirsk’i, Nijni Novgorodi, Yekaterinburgi, Samara, Omsk’i, K’azani, Çelyabinsk’i, Rostov-on-Doni, Ufa, Volgogradi, Permi, K’rasnoyarsk’i.

Rusiaşi Federasioni, 83 regionaşa ok’orteri ren. Am federaluri st’rukt’urape (21 resp’ublik’a, 46 oblasti, 9 k’rayi, 2 federaluri noğa, 1 avt’onomiuri oblasti, 4 avt’onomiuri ok’ruği) huk’uk’uro artimajuraşa musavi işinen. İro federaluri unit’epe ovro didi federaluri ok’ruğişa mek’ireli ren. Rusiaşi Federasionişa mek’ireli 21 resp’ublik’aşi k’artas dudk’anoni uğun do p’rezident’i uqonun. Rusias çkvaneri 11 saati ixmarinen. Kianaşi irişen k’alaba maovrani memleketi Rusiaşi maxorobaş %73 k’onarik noğapes, %27 k’onarik oput’epes skidunan. Rusiaşi, kianaşi irişen dido etnik’uri xalk’i dobargeri memleketişi xalk’epe renan; Rusi, Tatari, Uk’rainuri, Armeni, Yak’uti, K’araçai-Balk’ari, Çeçeni, Mordvini, Belarusuri, Azeri, Oseti, Moldovani, Udmurti, Mari, Komi-Permyaki, Karelyali, Buryati, K’almiki, Nenetsi, Evenki, Çukçe, Hanti, Mansi, Yahudi, Germani, Çuvaşi, Başk’urti, K’umuki, Tuva, Nogayi, Hakasi, Altayi, Dolgani, Avari, K’abardeyi, Dargi, İnguşi, Lezgi, Kortu, Laki, Tabasarani, Adige, Abaza, Şapsiği dm.

Rusiaşi çkineri tarixi, 5. oş3’anuras geulvaşk’ele Rusiaşi dixapeşa amaxtimeri Slavi k’abilepete geoç’k’aps. Maartani Rusi oxen3ale 9. oş3’anuras İsk’andinaviurepeş k’elen geidginu. 13. oş3’anuras memleketişi dixapes Moğolepek nat’k’va3es. 15. oş3’anuras Osmaniaşi oxen3ale k’ala munasebetis geoç’k’u. Rusi knezobapek ok’oxtes do çarobaşi p’eriodi geoç’k’apes. Mutişi İvani 1547 3’anas maartani çari ignapinu. 7 Gimua 1917-s k’omunist’uri gektala iqu. Leninişi go3’oncğonerobas k’omunist’epek, xe3ala do oxoşkveri 3xunate vazife eç’operi meclisi kogoşobğes do k’omunist’uri rejimi geoç’k’apes. Gorbaçovik, 1987 3’anas glasnost’i do p’erest’roik’aşi p’olit’ik’a geoç’k’apu. Memleketişi 15 resp’ublik’as dido p’art’ialuri 3xunape ixveu. Meqoneri dğalepes Sovieturi Artobaşi resp’ublik’apek tito-tito timoşletineroba mutepeşi ognapes. Rusiaşi Federasioni, Belarusi do Uk’rainak ok’oik’ates do Timoşletineri Oxen3alepeşi Artoba do3’opxes. Mixail Gorbaçevi k’ala Boris Yelt’sinik 31 Xrist’ana 1991-s SSRA resimuro goşobğinu kogonk’vates. Balt’ik’işi resp’ublik’apeşen xarici timoşletineroba mutepeşi ognaperi majura resp’ublik’apek Timoşletineri Oxen3alepeşi Artobaşa kak’ates.

Rusias umumuro, qinoras dido qini do mapxas t’u3a do umç’ime dixaluri t’aroni uğun. Rusias, qini-tundra, t’eni mt’k’a, t’u3a-çoli do ast’rop’ik’ali yado otxo ç’eşidi t’aronişi k’orta uğun. Rusiaşi Federasionişi dixapes dido xampa madenepe doluz’in. Kianaşi majura noşkerişi mamrale Rusias; erk’ina, okro, mik’a, k’urşumi, çink’o, linci, grafit’i, aluminiumi, elmasi steri beciti madenepeşi rezervi kuğun. K’orta Volga-Uralis do Sibiriaşi zeni Tyumenis p’et’roli gamiğinen. Edoxolo memleketişi dido k’ortas gazişi rezervi ren. Memleketis xuti odudeşen 3’opxineri (Slavuri, Altayuri, Hint-Avrop’aluri, Uraluri do K’avk’asiuri nenapeşi grup’i) nenape iğarğalen. Rusiaşi Federasioniş ek’onomi xaçka, indust’ria, mamt’k’eloba do maskindinobaşen 3’opxun. Dorgeri dixape, tipepunape, oncvinepunape do xila-lilveşi ont’ulepe memleketişi %27 k’onari ren. Keri, ç’vari, dik’a, şekerişpancari, dixaşmarkvali do tutaşpukiri xaçkaşi beciti maxsulepe ren.

Rusiaşi Federasioni, indust’ria mordineri memletepeşi doloxe ren. Poladi, mak’ina, mak’inaşi aletepe, çiment’o, kart’ali, kimialuri maddepe do avt’omobili beciti indust’rialuri sekt’orepe uğun. Monk’a indust’ria, erk’ina do noşkerişi rezervepeş k’ortapes mordineri ren. Mamt’k’elobas ek’onomiaş doloxe beciti roli uğun. Kianaşi keresteş tak’ribi %20 Rusiaşi Federasionis imralen. Kerestepeşi %80 k’onari Sibiriaşen gamiğinen. Maskindinoba Rusias oskedinuşi beciti odude ren. Tabieturi oncvinepunapes, pucepe dido iskedinen. Rusiaşi Federasionis, at’lasi do didi ok’ianusişa zoğap’ici uğun do emuşeni maçxomepeşi didi filopek ixandepan. Memleketişi nunç’işinuşi şebek’e dido mordineri ren. Nunç’işinus erk’inaşi gzalepe dixaşi gzalepeşen dido ixmarinen. Zoğaluri nunç’işinusti mağala seviye uğun.



                                                                                                                                                              TÜRKÇE