LAZİSTANİŞİ LİMANEPE

Kianaşi didi zoğapeşa gon3’k’imeri irişen didi doloxeni zoğa na ren Uçazoğaşi yulvaşk’ele na golaz’in Lazistani, ist’oriaş morgvalis zoğaluri ticaret’i dido na ixvenet’u limanepe muşiten işinu. Uçazoğaşi xalk’epeş oşkendas na i3’opxinu megabroba, k’ult’ura do...

Ambarişi naqona »


 
AKT'ORİ ROBERT' ST'URUA

Teat’ri do filmişi direkt’ori Robert’ St’urua dibadu 31 X3ala 1938-s. Brext’i, Şeksp’iri, Çexovişi p’iesepe originaluri osaxnuten içinu oirkianurot. Robert’ St’urua dibaderen art’ist’uli ar k’eras. Baba muşi Robert’ İvanoviç St’urua rt’u çinoberi mxat’vari, namuşi xat’epe...

Ambarişi naqona »


 
ABDULCANBAZİ 50 3'ANERİ İQU

Turhan Selçukişi ğaraluri romaniş dudgurami na ren Abdulcanbazi, 1957 3’anaşen doni çkini k’ala ren. Em p’eriodis, gazeta Milliyetis galeni ğaraluri ar romani gamiçkvinet’u. Gverdi but’k’aloni rt’u. Gazetaşi coğabinameçaps direkt’ori na rt’u raxmetoni Abdi...

Ambarişi naqona »


 
3'K'UNONİ ONDRU3'U TETANOZİ

Tetanozi, uoksijenoni svas na skidun Nicolaier basilişen (clostridium tetani) na yeçkindun do ğaraloni adalepeşi ok’ap’et’anu do ondru3’u k’ala na guitanen infek’sionişi oğurz’ulu ren. Let’as na skidun Nicolaier basiliş t’k’ebişi ar yaraşen xuraşa amaxtimu k’ala na...

Ambarişi naqona »


 
MAHABADİŞİ KURDURİ RESP'UBLİK'A

Mahabadişi Kurduri Resp’ublik’a (Kurdurot: Komara Kurdistane Mehabade, Farsulot: Jomhuri-e Mahabad) 24 3’anağani 1946 tarixis Soviet’uri Artobaşi omxvacuten na geidginu do Soviet’uri Artobaş xe mozduten artneri 3’anaş doloxe na dilixvu do...

Ambarişi naqona »


 
DUDNAZİRİ SUAT HAYRİ URGUPLU

Suat Hayri Urguplu dibadu 13 Mariaşina 1903 tarixis, Şamis. Osmanuri dobadonaşi kianuri maartani limaşa ok’atuşi fetva na meçeret’u Şeyhulislami Urgupuri Hayri Efendişi skiri rt’u. Laleşi p’eriodiş sadrazami Nevşehiruli Damat İbrahim Paşaşi tasişen rt’u.

Ambarişi naqona »


 
P'ONT'OSİŞİ İST'ORİA

“İst’oriak Na İxorons Sva; Zoğauça” yado manşet’i na uğun do Per Minas Bijişkyanişi golvaş not’epe na ç’ars P’ont’osişi İst’oria, Çiviyazilarişi seria Mjoraşk’elen 1998 3’anas, Mp’olis kogamiçkvinu. Originaluri nena Fransuli do originaluri coxo “Alias Meditsi or...

Ambarişi naqona »


 
P'ARAZİT'İ ĞANÇ'K'A

Ğanç’k’a (İxodoidea) ren mem3xveri t’rik’oni bombulanari (Arachnida) k’lasişen. Aya ren galeni p’arazit’i, di3xirimşumu do utole. Şuronepeşi t’k’ebis naç’aben do di3xiri 3’u3’onups. Ar seksoni ren. Markvaliten imralen. 3’unak naşkumers muşi markvalepe opintoba...

Ambarişi naqona »


 
K'İRİMİŞİ AVT'ONOMİURİ RESP'UBLİK'A

K’irimişi Avt’onomiuri Resp’ublik’a (K’irimişi Tatarulot: Qirim Muhtar Cumhuriyeti; Uk’rainurot: Avtonomna Respublika Krym) Uk’rainas, Uçazoğaşi olandeşk’ele do Azak’işzoğaşi omjoreş-k’ele na golaz’in gverdk’un3’ulaş jin...

Ambarişi naqona »


 
DUAYENİ MUHSİN ERTUĞRUL

Muhsin Ertuğruli dibadu 28 K’undura 1892-s, Mp’olis. Geç’k’apuroni gaman-tana muşi Tefeyyuzişi Mektebis do Daruledepis z’iru. Soğukçeşme do Toptaşişi ruştiyepes iguru. Ok’uleti Mercanişi idadis iguru. 1909 3’anaşi Mapxas, Erenkoyis na geladgirt’u...

Ambarişi naqona »


 
AR FİLMİ: VELOSİP'EDİŞİ MAXİRCEPE

“Velosip’edişi Maxircepe” ren 1948-s yeşiğeri neorealist’uri ar filmi. Kianuri majurani lima şk’ule umutelepek na z’iru ç’vinepe oxo3’onapaps. Amerik’aşi Ok’ont’aleri Oxen3alepek, İt’alias meşveluten k’ideri, em oraşi Romaş varoşepes bz’iropt “Ağani Roma”şi...

Ambarişi naqona »


 
İST'ORİULİ MOTVALERİ ÇARÇİ

Motvaleri çarçi ren irişen mcveşi çarçi Mp’olişi. Nuruosmaniye do Beyazitişi meçetepe k’ala Mahmutpaşaşi çarçiş şkas ok’odgin. Jin muşi motrageri ren otraga do k’ubbepeten. K’ubbepe ren k’urşumi getveri do penceroni. Motvaleri çarçi geladgin nanç’inerot 30.700...

Ambarişi naqona »


        VİK'İP'EDİ                 ZİT'APUNA                  MAK'ALEPE                   OK'OTKVALAPE                     DİALOGEPE                 METNEPE

        ŞİİREPE                      P'ARAMİTEPE            NOTKVAMEPE               BİOGRAFEPE                     GAMAÇKVAPE               GAZETAPE

        BİRAPAPE                  K'LİBEPE                      SURETEPE                     OK'OAMBARU             M A R G A L U R İ           T U R K U L İ